Suomija dešimtmečius laikėsi nesijungimo prie karinių blokų politikos, gegužę kartu su kaimynine Švedija pateikė paraiškas įstoti į transatlantinį aljansą. Abiejų šalių stojimo procesas oficialiai buvo pradėtas šią savaitę.
Baiminantis, kad Maskva gali pasitelkti migrantus daryti politinį spaudimą Helsinkiui, buvo priimtos Sienos apsaugos įstatymo pataisos, leidžiančios įrengti patvaresnes tvoras palei 1,3 tūkst. km ilgio rytinę sieną su Rusija.
Tokiu būdu siekiama „pagerinti sienos apsaugos tarnybos operatyvinius pajėgumus reaguoti į hibridines grėsmes“, naujienų agentūrai AFP sakė Vidaus reikalų ministerijos aukšto rango patarėja Anne Ihanus.
„Karas Ukrainoje padarė šį klausimą neatidėliotiną“, – pridūrė ji.
Šiuo metu Suomijos pasienyje įrengtos tik lengvos medinės tvoros, daugiausiai skirtos neleisti naminiams gyvuliams nuklysti į kaimyninę šalį.
„Dabar siekiame pastatyti tvirtą tvorą, kuri veiktų kaip realus barjeras“, – AFP sakė Suomijos sienos apsaugos tarnybos teisės skyriaus direktorė Sanna Palo.
„Labiausiai tikėtina, kad ši tvora neapims visos rytinės sienos, bet bus įrengta vietose, kurios laikomos svarbiausiomis“, – aiškino ji.
Atnaujintas įstatymas taip pat leidžia uždaryti sienos perėjas ir nukreipti prieglobsčio ieškotojus į konkrečius punktus, jeigu būtų mėginama kirsti sieną dideliu mastu.
Helsinkis taip pat priėmė Nepaprastosios padėties įgaliojimų įstatymo pataisas, kad būtų geriau apibrėžta nepaprastoji padėtis, atsižvelgiant į įvairias hibridines grėsmes.
Be istorinio sprendimo prašyti NATO narystės ir sienos apsaugos tvarkos pakeitimų, karas Ukrainoje atnešė ir kitokių pokyčių į Suomijos ir Rusijos santykius.
Praeitą savaitę Suomijos gynybos pajėgos paskelbė, kad per savo pratybas sąlyginio priešininko nebevadins „geltonąja valstybe“. Anksčiau šis terminas buvo vartojamas vengiant sudaryti įspūdį, jog priešininke laikoma Rusija.
„Apie Rusiją ir Rusijos grėsmę diskutuojame atviriau nei kada nors anksčiau“, – ketvirtadienį AFP sakė pulkininkas Kari Pietilainenas.
