„Šiandien nusprendėme padidinti ELA (skubią paramą likvidumui padidinti – angl. Emergency Liquidity Assistance)“, kuri nuo birželio pabaigos buvo maždaug 89 mlrd. eurų, M.Draghi sakė spaudos konferencijoje ir pridūrė, kad ECB visada dirbo laikydamasis nuomonės, kad Graikija išliks euro zonos nare.
M.Draghi taip pat ketvirtadienį sakė, jog kažkokia Graikijos skolos palengvinimo forma yra „būtina“.
Euro zonos finansų ministrai pritarė siūlymui pradėti oficialias derybas su skolų slegiama Graikija
„Skolos palengvinimas būtinas, dėl to neprieštaraujama“, – M.Draghi sakė spaudos konferencijoje ir pridūrė, kad svarbiausias klausimas yra forma, kaip ta skola bus palengvinta.
Apie tai bus diskutuojama per Graikijos ir jos skolintojų susitikimus artimiausiomis savaitėmis, pridūrė jis.
Eurogrupė pritarė deryboms dėl finansinės pagalbos Graikijai
Euro zonos finansų ministrai pritarė siūlymui pradėti oficialias derybas su skolų slegiama Graikija ketvirtadienį, ryte Graikijos parlamentui sutikus pradėti griežtas reformas, kurios buvo naujų derybų sąlyga.
„Eurogrupė sveikina Graikijos parlamento sprendimą pritarti visiems įsipareigojimams, nurodytiems liepos 12 dienos euro zonos viršūnių pareiškime“, – sakoma 19 euro zonai priklausančių šalių ministrų pareiškime, kuris buvo paskelbtas po konferencinio pasitarimo telefono ryšiu.
Suomija išreiškė palaikymą
Suomijos parlamentas ketvirtadienį pritarė Europos Sąjungos (ES) Graikijos laikinojo finansavimo (bridge financing) planui ir deryboms dėl trečios finansinio gelbėjimo programos Atėnams, pranešė finansų ministras Alexanderas Stubbas.
Klausimas buvo svarstomas parlamentinėje Didžiojoje komisijoje, kurią sudaro 25 įstatymų leidėjai ir kuri priima sprendimus dėl parlamento pozicijos ES klausimais.
„Šiandien gavome Didžiosios komisijos mandatus 7 mlrd. eurų laikinajam finansavimui, kurį pasiūlė Europos Komisija, ir griežtai sąlyginiam Eurogrupės sprendimui pradėti derybas dėl finansavimo paketo iš ESM (Europos stabilumo mechanizmo) Graikijai“, – A.Stubbas sakė žurnalistams Helsinkyje.
Suomija toliau priešinasi bet kokiam sumos, kurią Graikija yra skolinga skolintojams, „apkarpymui“ arba sumažinimui, pridūrė jis.
Graikijos parlamentas ketvirtadienį anksti ryte patvirtino įstatymo projektą dėl griežtų reformų, kurias reikalauja vykdyti euro zonos skolintojai mainais į naują didžiulį finansinės pagalbos paketą, pašalindamas pirmąją kliūtį prieš euro zonos ministrų derybas.
Parlamentas Atėnuose turėjo pritarti sutarčiai, kad 18 kitų euro zonos šalių lyderiai galėtų pradėti derybas dėl iki 86 mlrd. eurų vertės trejų metų kredito linijos Graikijai. Tai būtų jau trečioji šalies finansinio gelbėjimo programa per pastaruosius penkerius metus.
