Jis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu viešai skelbiami įspėjimai apie tolesnę Rusijos agresiją už Ukrainos ribų nukreipia dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų yra svarbu, to, į ką turėtų susitelkti Europa: nedelsiant padėti Kyjivui ir paruošti savo kariuomenes.
Nors A.Stubbas pažymėjo nemanantis, kad Maskvą iki 2030 m. ryšis užpulti kokią nors NATO šalį.
„Esu šiek tiek susirūpinęs dėl šių gana karingų kalbų apie tai, kad Rusija ketina išbandyti 5 straipsnį ir kad Europa yra kita eilėje. Manau, kad turėtume tam ruoštis, bet vertintu, kad tai labai mažai tikėtina“, – pareiškė šalies vadovas.
Pasak prezidento, visos Europos valstybės turėtų tapti labiau „suomiškomis“ : ruoštis blogiausiam, kad to išvengtų ateityje.
Parama Kyjivui artimiausiais mėnesiais yra gyvybiškai svarbi, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „jaučiasi labai pasitikintis savimi“ ir taikosi į „galimybių langą“ nuo dabar iki rugsėjo mėnesio pralaužti Ukrainos fronto gynybą, pažymėjo A.Stubbas.
Šiais metais Europos lyderiai – nuo Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos iki Jungtinės Karalystės ir Estijos – nestokojo perspėjimų apie tai, kad Rusija per ateinančius trejus ar dešimt metų gali užpulti vieną iš NATO šalių.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono retorika Rusijos atžvilgiu pastaraisiais mėnesiais taip pat tapo daug griežtesnė, o Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas šią savaitę pareiškė, kad Europos karas už Ukrainos ribų „nebėra fantazija“.
Šie perspėjimai grindžiami tuo, kad Rusija pereina prie karo ekonomikos ir sparčiai didina savo išlaidas gynybai, taip pat gąsdina didinti savo karių skaičių pasienyje su NATO.
Pagal Suomijos bazinį scenarijų iki 2030 m. Rusija vis dar turės autoritarinį lyderį ir „papildys savo kariuomenę maždaug iki tokio pat lygio, koks buvo prieš prasidedant karui“.
A.Stubbo nuomone, Europa turi „kelerių metų galimybę“ pakeisti savo mąstymą iš „la-la-la šalies“, kurioje po Šaltojo karo daugeliui šalių naujas karas atrodė mažai tikėtinas.
„Aljansui ir [Europos] Sąjungai svarbu, kad būtų pasirengusios ne tik fronto valstybės, bet ir visi kiti, – pridūrė jis. – Gera žinia yra ta, kad mes esame pasirengę, nesvarbu, kas lauktų.“
Tarp priemonių, kurias turėtų apsvarstyti kitos Europos šalys, prezidentas paminėjo šaukimą į kariuomenę, kuris Suomijoje yra privalomas.
A.Stubbas pripažino, kad jo požiūris „šiek tiek ne suomiškas“, nes šalis garsėja savo kuklumu ir švelniu požiūriu. Tačiau jis pridūrė, kad nuo 1300 m. Suomija su Rusija kariavo daugiau kaip 30 karų ir kitokių susirėmimų.
Suomija tapo NATO nare praėjusiais metais, pateikusi paraišką praėjus kelioms savaitėms po to, kai V.Putinas pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, ir šis sprendimas pakeitė dešimtmečius trukusį neutralumą. Po įstojimo tiesioginė aljanso siena su Rusija išsiplėtė 1340 km.
Paklaustas apie Rusijos karinius planus didinti savo buvimą Suomijos pasienyje, A.Stubbas atsakė: „Mes dėl to nesijaudiname, bet esame pasiruošę.“
Jis pridūrė, kad pagal Suomijos bazinį scenarijų iki 2030 m. Rusija vis dar turės autoritarinį lyderį ir „papildys savo kariuomenę maždaug iki tokio pat lygio, koks buvo prieš prasidedant karui“.
