69-erių S.Niinisto dalyvauja prezidento rinkimuose kaip nepriklausomas kandidatas, siekiantis būti virš partijų politikos ir susitelkti ties savo svarbiausiu prioritetu: užtikrinti, kad Suomiją saugotų JAV raketų skydas, bet tuo pačiu nesupykdyti galingosios kaimynės Rusijos, su kuria šalis turi bendrą 1 340 tūkst. kilometrų sieną.
Suomiai „nori stabilumo ir šiuo metu nenori pokyčių,“ – naujienų agentūrai AFP sakė Helsinkio universiteto Europos studijų tinklo mokslo direktorė Juhana Aunesluoma.
Naujausios nuomonių apklausos rodo, kad parama dabartiniam prezidentui sumažėjo, tačiau jį tebepalaiko 58–63 proc. rinkėjų – gerokai daugiau nei kitus septynis kandidatus.
Už S.Niinisto pagrindinį varžovą, Žaliųjų partijos kandidatą Pekką Haavisto, balsuotų apie 13–14 proc. apklaustųjų.
Jei S.Niinisto šį sekmadienį pavyktų surinkti daugiau kaip 50 proc. rinkėjų balsų ir jis iškart laimėtų rinkimus, tai būtų pirmasis kartais nuo 1994 metų, kai Suomijoje buvo įvesta dviejų turų tiesioginių prezidento rinkimų sistema.
Jeigu prireiks, antrasis rinkimų ratas bus surengtas vasario 11 d.
Remiantis apklausomis, S.Niinisto yra antras pagal populiarumą visų laikų Suomijos prezidentas po Urho Kekkoneno, šias pareigas ėjusio 1956–1981 metais.
Populiarumu jis lenkia praeito amžiaus suomių kariuomenės vadą Carlą Gustafą Emilį Mannerheimą, laikomą moderniosios Suomijos tėvu ir lyginamą su Prancūzijos prezidentu Charles'u de Gaulle'u.
Santykiai su V.Putinu
Suomijos prezidentas yra valstybės vadovas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentas bendrai su vyriausybe sprendžia gynybos ir užsienio politikos klausimus, išskyrus ES reikalus.
Pirmosios kadencijos metu S.Niinisto kruopščiai puoselėjo santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nors nuo 2014-ųjų, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, Vakarų šalių ryšiai su Kremliumi yra itin pašliję.
„S.Niinisto strategija ir taktika yra gana sėkmingos, ypač reikaluose su V.Putinu, – sakė J.Aunesluoma. – Žmonėms susidaro įspūdis, kad jis turi gebėjimų ir priemonių iššūkiams įveikti.“
Suomija, kuri 1809–1917 metais buvo didžioji kunigaikštystė Rusijos imperijos sudėtyje, plėtoja vis glaudesnius santykius su JAV ir NATO.
Tuo pačiu metu Suomija, kuri 1809–1917 metais buvo didžioji kunigaikštystė Rusijos imperijos sudėtyje, plėtoja vis glaudesnius santykius su JAV ir NATO.
„Vienas pagrindinių Suomijos užsienio ir saugumo politikos tikslų yra nebūti įtrauktai į kokį nors ginkluotą konfliktą,“ – pažymėjo S.Niinisto šį mėnesį pasakytoje kalboje šalies gynybos pajėgoms.
Vis dėlto šalies narystės Aljanse klausimas nėra keliamas.
Helsinkyje ir ne tik neabejojama, kad Maskva tai traktuotų kaip provokaciją ar netgi karo pateisinimą.
Sako, ką galvoja
S.Niinisto gimė 1948-ųjų rugpjūtį pietvakarių Suomijos mieste Sale darbininkų klasės šeimoje. Sauli, jauniausias iš šeimos keturių vaikų, tapo teisininku, o vėliau įstojo į konservatyviąją Nacionalinę koalicinę partiją ir žengė į politiką.
Jis 1995–1996 metais ėjo teisingumo ministro pareigas, o 1996–2003 metais dirbo finansų ministru.
Biudžeto drausmės šalininkas S.Niinisto 10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje padėjo Suomijai įveikti gilų ekonomikos nuosmukį ir tapti euro zonos nare.
2007–2011 metais S.Niinisto ėjo parlamento pirmininko pareigas. Parlamentarai kaltino jį arogancija, tačiau daugelis rinkėjų mano, kad šis bruožas yra būtinas, norint sėkmingai veikti tarptautinėje arenoje.
„Jis sako, ką galvoja, jis nežaidžia politinių žaidimų,“ – sakė politikos apžvalgininkas Tomas Moringas.
Kai kurie oponentai, tokie kaip socialdemokratas parlamentaras Timo Harakka, kaltina S.Niinisto esant „socialkonservatoriumi“, nepalaikančiu tos pačios lyties santuokų.
Žaidimas baigtas
S.Niinisto turi du sūnus. Pirmoji jo žmona žuvo per automobilio avariją 1995 metais. Jis pats vos išsigelbėjo per 2004-ųjų cunamį Tailande. Vyras kartu su savo jaunėliu sūnumi tuomet įlipo į medį, o vyresnėlis ieškojo prieglobsčio ant viešbučio stogo.
Dėl savo plačiai nušviečiamų santykių ir tragedijos paženklinto gyvenimo S.Niinisto yra įgijęs žmogiško politiko įvaizdį suomių akyse.
Po didelio visuomenės dėmesio sulaukusio romano S.Niinisto 2003 metais susižadėjo su parlamento nare tapusia buvusia grožio karaliene, tačiau jau kitais metais pora išsiskyrė.
Dėl savo plačiai nušviečiamų santykių ir tragedijos paženklinto gyvenimo S.Niinisto yra įgijęs žmogiško politiko įvaizdį suomių akyse.
2009 metais jis vedė 29 metais už save jaunesnę suomių poetę Jenni Haukio (Jeni Haukio). Spalį pora paskelbė, kad vasarį jiems gims kūdikis. Tai dar labiau padidino rinkėjų simpatiją prezidentui.
„Kitiems kandidatams žaidimas baigėsi, galite keliauti namo,“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Turku universiteto politologijos profesorius Erkka Railo (Erka Railas).
