A.Pelttari tikinimu, Helsinkis išlieka budrus dėl galimos Rusijos klastos. Bet jis pridūrė manantis, kad Maskva šiuo metu absoliučiai visą dėmesį skiria Ukrainai, kurią užpuolė vasario 24 dieną.
„Iki šiol buvo gana tylu, tikėkimės, kad tai nepasikeis, – teigė Suomijos šnipų vadas retame interviu. – Tai, kad nieko nenutiko, gerai. Tačiau gerai ir tai, kad mes buvome pasiruošę ir galėjome apsaugoti visuomenę.“
Suomija neatmetė galimybės, kad Rusija per debatus dėl narystės NATO erzins Helsinkį hibridinėmis ir kibernetinėmis atakomis. Įmanomi panašūs išpuoliai iki pat dienos, kai Suomija oficialiai taptų formalia Aljanso nare.
-
Suomija ir Švedija oficialiai pateikė paraiškas dėl narystės NATO
-
Baltijos šalių premjerai: Suomijos, Švedijos narystė NATO sustiprins regiono saugumą
-
Į NATO stojanti Suomija vežė tankus, bet ne sienos su Rusija link, o į pratybas
-
Kyjivas: Ukrainai reikalinga „nuolatinė“ Vakarų šalių parama, kol vyksta karas
Tiesa, Suomijos pareigūnai tikisi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau susitaikęs su Helsinkio apsisprendimu. Kita vertus, Kremlius tikriausiai tikisi padaryti įtaką sprendimams dėl, pavyzdžiui, užsienio šalių pajėgų ar branduolinių ginklų dislokavimo šioje Šiaurės šalyje.
„Rusijai įdomu tai, kokia NATO narė bus Suomija, kai ji taps NATO nare“, – tvirtino A.Pelttari.
Suomija nerodo didelio susidomėjimo nei užsienio šalių pajėgomis, nei branduoliniais ginklais – bet, skirtingai nei kaimyninė Švedija, galimybės juos priimti oficialiai neatmeta.
Anot A.Pelttari, Suomija, anksčiau ilgą laiką atsargiai bendravusi su SSRS, dabar kalba tiesiau ir drąsiau. Antai gegužę suomių prezidentas Sauli Niinisto pareiškė, kad jo žinutė Maskvai būtų tokia: „Čia jūs tai sukėlėte. Pasižiūrėkite į veidrodį.“
„Nebus jokių didelių permainų. Mes Suomijoje taip pripratę – pasiruošti ir rūpintis savo saugumu. Esame tvirti, bet nelabai triukšmingi“, – pridūrė A.Pelttari.
Vienintelė likusi kliūtis Suomijos ir Švedijos narystei NATO – Turkijos priešinimasis. S.Niinisto anksčiau šiemet kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris esą patikino suomį, kad nesipriešins paraiškoms.
Tiesa, R.T.Erdoganas kalba priešingai – esą Suomija yra teroristų „svečių namai“ ir nekreipia dėmesio į Ankaros draudžiamos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) veiklą.
Dabar Suomija bando perkalbėti Turkiją – rodo susidomėjimą turkiškais koviniais dronais „Bayrakter“, žada supaprastinti sąlygas suomiškos ginkluotės įsigijimui.
A.Pelttari: Suomija labai efektyviai bendradarbiauja su Turkija ir kitomis šalimis terorizmo klausimais. Į tarptautinį terorizmą žvelgiame labai rimtai.
A.Pelttari taip pat bando nuraminti Ankarą, esą Helsinkis tikrai rimtai vertina PKK keliamą grėsmę: „Jau daug metų sekame PKK veiklą. Ir šių metų žvalgybos veiklą nusakančiame dokumente kalbame apie PKK renkamas lėšas. Mes tai vertiname rimtai. PKK akivaizdžiai yra teroristinė organizacija.“
Tačiau Supo vadovas nesutinka, kad Suomija yra teroristų svečių namai: „Mes nesame teroristų prieglobstis. Veikiame pagal šalies įstatymus ir procedūras, žinome ES sudarytą teroristinių organizacijų sąrašą.“
A.Pelttari galiausiai atkreipė dėmesį, kad dėl karo Sirijoje Suomijai pirmą kartą tapo aktuali tarptautinio terorizmo problema – prie grupuotės „Islamo valstybės“ prisijungė apie 80 žmonių iš Šiaurės šalių.
„Suomija labai efektyviai bendradarbiauja su Turkija ir kitomis šalimis terorizmo klausimais. Į tarptautinį terorizmą žvelgiame labai rimtai. Mes jį smerkiame ir rūpinamės saugumu“, – tvirtino A.Pelttari.
