Per televizijos tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją S.Niinisto sakė, kad saugumo padėtis regione iš pagrindų pasikeitė, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į kaimyninę Ukrainą.
„Šiandien Respublikos prezidentas ir vyriausybės Užsienio politikos komitetas kartu nutarė, kad Suomija teiks paraišką dėl NATO narystės, pasikonsultavusi su parlamentu. Tai istorinė diena. Prasideda nauja era“, – visuomeninis transliuotojas „Yle“ citavo prezidento kalbą.
S.Niinisto dar kartą pabrėžė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO nėra nukreiptas prieš jokią šalį.
„Saugumas nėra žaidimas, kuriame vieno laimėjimas reiškia kito pralaimėjimą. Kai Suomijos saugumas bus sustiprintas, tai nėra nukreipta prieš nieką kitą – visų saugumas padidėja“, – kalbėjo prezidentas.
Šį sprendimą dar turės patvirtinti parlamentas.
Premjerė S.Marin padėkojo prezidentui už sklandų bendradarbiavimą su vyriausybe sprendžiant šį klausimą.
„Mūsų sprendimas – istorinis, – sakė ji. – Tikimės, kad parlamentui pritarus šiai nuostatai, sprendimas įgis tvirčiausią įmanomą pagrindą.“
„Mums svarbiausias dalykas – Suomijos saugumas, bet tapusi NATO nare Suomija taip pat prisiims atsakomybę už viso Aljanso saugumą“, – „Yle“ citavo premjerės žodžius.
Pasak S.Marin, šis sprendimas taip pat sustiprins visos Šiaurės Europos saugumą ir atvers naujų galimybių Šiaurės šalių bendradarbiavimui.
Analogišką žingsnį artimiausiu metu ketina atlikti ir kaimyninė Švedija.
Švedijos vyriausybė antradienį planuoja pateikti NATO oficialią paraišką priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą, sekmadienį pranešė dienraštis „Svenska Dagbladet“.
Pranešime nurodoma, jog jeigu viskas vyks kaip planuota, Švedijos prašymas antradienį Briuselyje bus įteiktas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.
Kaip rašo „Svenska Dagbladet“, šie planai dar gali būti pakeisti, kadangi Stokholmas nori įteikti paraišką kartu su kaimynine Suomija, bet dar neaišku, ar Helsinkis parengs savo paraišką iki antradienio.
Suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto anksčiau švedų dienraščiui „Aftonbladet“ sakė, kad Suomija stojimo į NATO paraišką tikriausiai teiks trečiadienį.
Suomija turi 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija ir daugelį dešimtmečių laikėsi karinio neutralumo politikos.
1939 metais į šalį įsiveržė Sovietų Sąjunga.
Per vadinamąjį Žiemos karą suomiai įnirtingai priešinosi, bet galiausiai Helsinkis buvo priverstas pagal taikos sutartį su Maskva užleisti Rusijai didelę dalį savo rytinės Karelijos srities.
Suomių gynybos ministras Antti Kaikkonenas ketvirtadienį savo tinklaraštyje išreiškė viltį, kad Švedija prieis tokią pačią išvadą ir kad „galėsime paprašyti narystės kartu“.
Švedų užsienio reikalų ministrė Ann Linde sakė, kad „Suomijos sprendimas, savaime suprantama, Švedijai labai svarbus“. Ji pridūrė, kad Stokholmas savo sprendimą taip pat „greitai“ paskelbs.
NATO derybos dėl Suomijos ir Švedijos narystės „sėkmingai juda pirmyn“
Derybos, kuriose siekiama išsklaidyti Turkijos abejones dėl Suomijos ir Švedijos planų stoti į NATO, „sėkmingai juda pirmyn“, sekmadienį pareiškė Kroatija, kelioms aljanso narėms tikintis, kad dvi Šiaurės šalys greitai prisijungs prie organizacijos.
„Manau, kad diskusijos sėkmingai juda pirmyn ir tikiuosi, kad šiandien turėsime galutinę vaisingą diskusiją ir pasieksime gerą rezultatą, kuriuo parodysime savo solidarumą ir tai, kad kalbame vienu balsu“, – pareiškė Kroatijos užsienio reikalų ministras Gordanas Grličius-Radmanas, atvykęs į Berlyną derybų su NATO kolegomis.
Dieną anksčiau Suomijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai prisijungė prie derybų su gynybos aljanso šalių, įskaitant Turkiją, diplomatijos vadovais, pasinaudoję galimybe tiesiogiai aptarti Ankaros nepritarimą jų planams stoti į NATO.
Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno šalininkus. Ankara ieško F.Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.
Kartu Ankara davė suprasti, jog yra pasirengusi aptarti šiuos klausimus su būsimomis NATO kandidatėmis.
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas pripažino, jog „su Turkija kartais būna sudėtinga“, bet pareiškė, kad „ženklai“, jog Ankaros ir Šiaurės šalių nesutarimai gali būti išspręsti, „regis, nėra prasti“.
Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas atrodė dar labiau tikras ir pareiškė esąs „visiškai įsitikinęs, kad mes rasime sprendimą, kuriuo bus išsklaidyti prisijungti prie aljanso aiškiai norinčių dviejų šalių nuogąstavimai“.
NATO šalims taip pat yra itin svarbu užtikrinti būsimų narių saugumą vadinamuoju pilkuoju laikotarpiu, kai paraiška jau pateikta, bet stojimo procesas dar nebaigtas.
„Joms neturėtų būti jokio tarpinio etapo, jokio pilkojo etapo, kai yra neaišku, koks iš tikrųjų yra statusas. Todėl Vokietijos vyriausybė vykdo visus parengiamuosius darbus labai, labai sparčiam ratifikavimo procesui“, – pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Pabrėžęs, kad padėtis yra įtempta, suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto šeštadienį paragino kuo daugiau NATO narių demonstruoti „aiškią paramą“ Suomijai nuo paraiškos pateikimo akimirkos iki galutinio įstojimo.
I.Šimonytė: Suomijos narystė NATO sustiprins regioną
Suomijos įstojimas į NATO sustiprins saugumą regione ir patį Aljansą, teigia Lietuvos ministrė pirmininkė.
„Tai yra labai svarbus pokytis Baltijos jūros regiono saugumo situacijoje“, – sekmadienį žurnalistams Vilniuje teigė Ingrida Šimonytė, komentuodama Suomijos vyriausybės sprendimą stoti į NATO.
„Nors bendradarbiavimas ir su Suomija, ir su Švedija vyko ir iki šiol, bet buvimas NATO sustiprins ir mūsų saugumą, ir NATO stiprumą“, – tvirtino Lietuvos premjerė.
Pasak jos, kai atlikus visas privalomas procedūras, stojimo sutartis atkeliaus iki Vilniaus, Lietuva nedels jo ratifikuoti.
„Visos šalys turės ratifikuoti tuos sprendimus pagal savo procedūras. Tikrai Lietuva bus ta valstybė, kuri tai padarys labai greitai“, – sakė I.Šimonytė.
