Dienraštis „Helsingin Sanomat“ sako norėjęs atkreipti dėmesį į rengiamą įstatymą, kad šnipinėti bus leidžiama ir šalies viduje, bet pasak kritikų, tam nereikėjo viešinti valstybės paslapčių.
Elektroninės žvalgybos stotis vidurio Suomijoje renka informaciją apie priešo pajėgų judėjimą, kad Rusija niekada negalėtų užklupti neutralios šalies nepasirengusios. Objektas toks svarbus, kad prieš dešimtmetį teismas nusprendė, jog visa informacija apie jį privalo būti slapta. Bet dabar didžiausias laikraštis paviešino ypač slaptus dokumentus, esą karinė žvalgyba galėjo būti pradėjusi tai, kam neturi parlamento leidimo – šnipinėti interneto srautus Suomijos viduje.
Kai viena iš dviejų „Helsingin Sanomat“ straipsnį parašiusių žurnalisčių pamėgino plaktuku sudaužyti kompiuterį, kad apsaugotų šaltinius, o jis užsidegė, kartu su ugniagesiais atvyko policininkai. Nustatę reporterės tapatybę, jie išsikvietė pastiprinimą ir išsivežė kompiuterį, telefonus ir atminties laikmenas. Redakcija sako, kad kratos orderio jie neturėjo.
Jau pats straipsnis sukėlė politinę audrą, o krata ją dar sustiprino. Spaudos laisvė Suomijoje – pavyzdinė. Įvairios organizacijos šaliai skiria pirmąją, antrąją arba trečiąją vietą pasaulyje. Todėl ir dienraščio vadovybė, ir kitos žiniasklaidos organizacijos sako nieko panašaus į tokią kratą neprisimenančios. „Helsingin Sanomat“ teigia, kad piliečiams dera žinoti, kas vyksta, o spaudos pareiga prižiūrėti valdžią. Bet redaktorius pripažino, kad jei po straipsnio kyla toks šurmulys, gal ir žurnalistai ne viską padarė tinkamai.
