Pateikiame galutinę Rusijos propagandos būdų ir priemonių skverbtis į Ukrainos žiniasklaidos erdvę bei manipuliacijų joje 2017 m. vasarį–2018 m. rugpjūtį stebėsenos ir analizavimo rezultatų ataskaitą.
Propagandos perteikimo būdai kinta
„Detector Media“ vykdyti tyrimų projektai ir apklausos, susijusios su Rusijos propagandos Ukrainai daroma įtaka Maidano revoliucijos metu ir po jo, įrodė, kad turinio klastojimo priemonės ir jo perteikimo būdai tikslinei auditorijai yra nuolat kintantys ir gali būti pritaikyti prie besikeičiančios Ukrainos situacijos.
Nors Ukrainos vyriausybė ir pilietinė visuomenė daug prisidėjo, kad apsaugotų šalį nuo kenksmingų išpuolių per tradicinę ir naują žiniasklaidą, pažangesnių bei stipresnių Vakarų demokratijų atskleistas Rusijos kišimasis į rinkimus paskatino tyrimų rengėjus tęsti augančios Rusijos įtakos Ukrainos žiniasklaidos erdvėje stebėseną ir analizę.
Organizatoriai daro prielaidą, kad centralizuota Rusijos vyriausybės žiniasklaidos politikos kontrolės sistema ir hierarchinė žiniasklaidos priemonių vadyba yra labai nuoseklios ir vieningos savo funkcijomis bei veiksmais, kai kalbama apie propagandinių pranešimų apie Ukrainą platinimą tiek vietinei, tiek užsienio auditorijai.
Nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. rugpjūčio tyrimų organizatoriai kas mėnesį atidžiai nagrinėjo, kaip „Ukrainos problemos“ buvo pristatomos keliuose populiariausiuose ir autoritetingiausiuose Rusijos žiniasklaidos leidiniuose.
Tarp jų yra: „Rossiyskaya Gazeta“, „Komsomolskaja pravda“, „Izvestija“, „Argumenty i Fakty“, „Nezavisimaja Gazeta“, „Argumenty Nedeli“, „Moskovski Komsomolets“, „RBK-gazeta“, „Vedomosti“, „Ekspert“, „Ogonyok“, „Sovetskaja Rossija“, „Pravda“, „Trud“ ir „Zavtra“.
Taip pat buvo analizuojamas kai kurių Ukrainos televizijos kanalų žinių (vakarinių programų) turinys: „Inter“, TRK „Ukraina“, TRK „1+1“, ICTV, 5 ir 112 kanalai, STB, „UA: Pershyi“ ir „NewsOne“.
Nuo 2018 m. pradžios organizatoriai galėjo atlikti nuolatinę internetinės žiniasklaidos platformų „Strana.UA“ ir „Vesti-ukr.net“ stebėseną. Nuo tų pačių metų birželio jie turėjo galimybę analizuoti visų pagrindinių kanalų dieninių televizijos žinių ir tam tikrų pokalbių laidų (ICTV kanalo „Svoboda Slova“ ir „NewsOne“ „Ukrainskyi Format“) turinį ir stebėti kelias radijo stotis ir vietinius televizijos kanalus.
Jų stebėsena rodo, kad pagrindiniai Rusijos propagandos naratyvai, platinti Ukrainos ir Rusijos auditorijai, buvo:
-
Ukraina balansuoja ant didžiulės krizės (žlugimo, „trečiojo Maidano“, chaoso, pilietinio karo) ribos dėl paplitusios korupcijos, ekonominio nuosmukio ir didelio radikalių nacionalistų aktyvumo.
Ukrainos valdžia nesistengia nutraukti karo Donbase, naudojasi juo asmeniniam praturtėjimui ir galios telkimui.
Keli pagrindiniai pranešimai, skleidžiami paminėtų naratyvų palaikymui, buvo atvirai linksniuoti rusiškoje žiniasklaidoje ir netiesiogiai išplatinti tam tikroje Ukrainos žiniasklaidoje, citavusioje „ekspertus“ ir politikus:
-
Taika Donbase gali būti pasiekta tik per tiesiogines derybas su separatistais;
-
Ukrainos institucijos yra priklausomos nuo smurtinės radikalių nacionalistų paramos;
-
Ekonominė (energetinė) Ukrainos politika nebus įgyvendinta dėl visiško atsiskyrimo nuo Rusijos;
-
Ukrainos vyriausybė persekioja nepriklausomą žiniasklaidą ir žurnalistus;
-
Visos reformos neveikia, įsipareigojimai nevykdomi, o šaliai vadovauja išorės institucijos (TVF ir JAV);
-
Ukrainos valdžios kalbinė, religinė ir istorinės atminties politika skaldo šalį ir gadina santykius su kaimyninėmis šalimis
Ukrainos problemos – papildomas įrankis
Stebėsena leido surinkti pakankamai įrodymų prielaidai, kad Rusijos žiniasklaida, pateikdama „Ukrainos problemas“, naudojosi jomis kaip papildomu įrankiu, kad paveiktų viešąją nuomonę apie vietos įvykius.
Pavyzdžiui, Rusijos žiniasklaidos priemonės eskalavo P.Porošenkos komandos korupcijos temą po to, kai opozicija išviešino V.Putino aplinkos korupciją.
Rusiška žiniasklaida eskalavo ir karo Donbase temą bei tarptautinių derybų apie konflikto sprendimą prieš ir po svarbių susitikimų tarp V.Putino ir užsienio šalių vadovų; Ukrainos ekonominių ir demografinių problemų temas, 2018 m. prezidento rinkimų išvakarėse per kontrastą pabrėždama Rusijos vyriausybės ekonominės politikos stiprumą.
Rusijos propaganda pateko į Ukrainos žiniasklaidą, užsimaskavusi kaip „komentarai“, parašyti „nepriklausomų ekspertų“, „žurnalistų“, „tinklaraštininkų“, „pilietinių aktyvistų“, juos apklausus tam tikriems televizijos kanalams (daugiausia „Inter“ ir „NewsOne“). Taigi, Rusijos interesų vykdoma ardomoji veikla naudojosi konstitucine žodžio ir informacijos laisve, kad pasiektų savo tikslinę auditoriją Ukrainoje.
Kitos propagandos įsiskverbimo priemonės buvo anoniminių šaltinių citavimas Ukrainos vyriausybėje (Prezidento kabinete, Parlamente, ministerijose) ir Ukrainos ginkluotose pajėgose. Šie šaltiniai aptarė Donbaso okupacinio režimo administracijos atstovus ir transliavo Rusijos vadų (V.Putino, S.Lavrovo, S.Šoigu, A.Milerio) kalbas be kritinio jų teiginių tikrinimo.
Organizatoriai taip pat turėtų pripažinti, kad 2017–2018 m. televizijos kanalai „Inter“, „NewsOne“ ir kažkiek TRK „Ukraina“ (tik 2017 m. vasarį–balandį) buvo naudoti kaip įrankiai nepatikimų, „post-tiesos“ teiginių, žinių ir įvertinimų, palankių jų savininkų – aktyvių politikų (Parlamento narių) ir politinių partijų „Opposition Bloc“ ir „Za Zhyttia“ („Už gyvenimą“) vadovų – interesams, sklaidai.
Vadinasi, paminėtų televizijos kanalų auditorija tapo pažeidžiamais ideologinio smegenų plovimo taikiniais, kuriuos puola pranešimais, sutampančiais ar net atkartojančiais Rusijos propagandą.
Pavyzdžiui, nuo 2017 m. gegužės politinės jėgos „Opozicijos blokas“ atstovai kalbėjo apie Ukrainos „religinį karą“, o nuo tų pačių metų rugsėjo jie siekė taikos tiesiogiai derėdamiesi su separatistais ir „specialaus statuso“ Donbasui kaip būtinos sąlygos JT taikos misijai užtikrinti (toks buvo oficialus V.Putino įsakas).
Kai kuriais atvejais (ginčai dėl „Sberbank“ apgulties, abipusiai teisminiai procesai tarp „Gazprom“ ir „Naftogaz“, Viktoro Medvedčuko vaidmens sureikšminimas politinių kalinių paleidimo iš Rusijos istorijoje) keli televizijos kanalai išleido nesubalansuotas žinias, palankias tam tikriems suinteresuotiems asmenims.
Tyrėjai mano, kad transliavimo laikas, skirtas tokio turinio žinioms, buvo iš anksto apmokėtas tuo suinteresuotų asmenų. Jie baiminasi, kad per 2019 m. rinkimų kampanijas (prezidento ir parlamento rinkimų) Kremliui palankios žinutės bus skleidžiamos per neoficialius užmaskuotų, iš anksto apmokėtų žinių (džinsa), kurias bus užsakiusios kai kurios politinės partijos ir jų vadovai, kanalus.
Svarbu paminėti, kad panašumas tarp Rusijos propagandos ir nesubalansuotų, manipuliuojančių žinių Ukrainos televizijoje buvo pastebėtas tuo metu, kai Ukraina pasiekė reikšmingų pasiekimų: bevizis režimas su Europa, palankus Stokholmo Arbitražo sprendimas bei ES ir JAV anti-kremliškų sankcijų sustiprinimas.
Propaganda politikų veiksmuose
Didžiausias Rusijos propagandos poveikis matomas Ukrainos politikų veiksmuose. Tyrėjai mano, kad tokie vadovai kaip Jurijus Boiko, Julija Tymošenko, Vadimas Rabinovičius, Jevhenas Murajevas ir Viktoras Medvedčukas, pasinaudojo kai kuriomis problemomis ir pranešimais, po sociologinių apklausų būdami tikri, kad tokia retorika juos priartins prie tam tikrų tikslinių Ukrainos rinkėjų grupių.
Rusija skleidė tokius pačius pranešimus, kad užsitikrintų savo įtaką ir vietą viešajame Ukrainos diskurse.
Vieši kai kurių organizacijų ir grupių, laikančių save nacionalistais, smurtiniai veiksmai buvo nuolat eskaluojami Rusijos ir kelių Ukrainos žiniasklaidos atstovų, siekiant parodyti augančią Ukrainos „neonacių grėsmę“.
Visagalė ir visa matanti nauja žiniasklaida leido Rusijos propagandos įrankiams hiperbolizuoti (perdėtai vaizduoti) marginalus, esančius visuomenės paraštėse, ir jų veiksmus bei parodyti juos kaip socialiai priimtinus ir darančius įtaką Ukrainoje.
Tyrimų rengėjų nuomone, visais minėtais atvejais dauguma Ukrainos žurnalistų tebuvo įrankiai Ukrainos politikų rankose. Kita vertus, yra kelios išimtys: kokybinė dviejų populiarių internetinių portalų „Strana“ ir „Vesti“ naujienų ir straipsnių turinio analizė rodo, kad šie portalai propagavo paslėptas pro-rusiškas idėjas.
„Strana“ ir „Vesti“ aktyviai kartojo Rusijos propagandos pranešimus kalbant apie karinius protrūkius Donbase ir puolant Ukrainos stačiatikių bažnyčios autokefalijos šalininkus.
Išvadose organizatoriai teigia, kad Rusijos propaganda randa vietą Ukrainos žiniasklaidos erdvėje dėl tam tikrų įpročių, nusistatymų ir stereotipų apie Rusiją, būdingų tam tikrai Ukrainos visuomenės daliai. Galima daryti išvadą, kad politikai ir jų valdoma žiniasklaida yra viliojama kartoti priešišką užsienio propagandą ir ją naudoti savo tikslų siekimui.
Kadangi konstitucinės žodžio ir informacijos laisvės yra neliečiamos, dabar kovoti su Rusijos propaganda draudimais ar ribojimais bus neefektyvu, ypač jeigu masinė žiniasklaida yra kontroliuojama politinių partijų, o žinių tarnybos valdomos šešėlinių politinių genijų.
Jei prieš karą buvo svarbu reikalauti apsaugoti valstybės institucijas nuo verslininkų dėmesio, dabar reikia nedelsiant išlaisvinti žiniasklaidą iš politinės įtakos ir ugdyti piliečių kritinį mąstymą.
Vertė Lina Tylaitė
--
Šis tekstas yra dalis projekto, skirto stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę bei ryšius su ES Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova, Gruzija) per nepriklausomos informacijos sklaidą pasitelkus šiuolaikinius sprendimus. Projektą įgyvendina Vilniaus politikos analizės institutas. Projektas finansuojamas iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
