Sana Kisilis ir Karina Marchbein sėdi klasėje, o į jas žvelgia dvi dešimtys jaunuolių. Daugelis jų pirmą kartą iš arti mato žydes.
Nuo Holokausto praėjus beveik aštuoniems dešimtmečiams, S.Kisilis ir K.Marchbein bando normalizuoti žydiškumą Vokietijoje. Projekto pavadinimas „Susipažink su žydu“: „Kai Vokietijoje išgirsti žodį „žydas“, daug žmonių pagalvoja apie Holokaustą. Mūsų projekto tikslas – kad žydai turėtų veidą.“
Programa veikia jau nuo praėjusių metų. Savanorių žydų poros vyksta kalbėtis su dažniausiai jaunų žmonių grupelėmis – mokyklų klasėmis, futbolo komandomis, praktikantais Užsienio reikalų ministerijoje.
Nesijaučia visiškai priimti visuomenėje
Tikslas – užkamšyti tai, ką daug žydų laiko skyle Vokietijos istorinėje atmintyje. Nors šalies mokyklose Holokaustui skiriama itin daug dėmesio, žydai teigia, kad šiandien vis dar nesijaučia visiškai priimami visuomenėje.
Esą praeičiai skirti dėmesį, be abejo, reikia, tačiau Vokietijoje ir dabar nestinga antisemitizmo, su kuriuo reikėtų kovoti čia ir dabar.
„Vokiečiai tikrai labai nuoširdžiai nusiteikę prisiimti šį labai didelį svorį ant savo pečių ir pripažinti, kad jų istoriją darko bjauri žymė. Bet viskas, kas susiję su žydais, susiję su istorija – o reikėtų kalbėti ir apie žydų problemas šiandien“, – mano 28-erių S.Kisilis.
Žydų Vokietijoje labai nedaug – vos apie 120 tūkstančių. Prieš Antrąjį pasaulinį karą šalyje žydų gyveno keturis kartus daugiau, o dabar jie tesudaro 0,2 proc. visų gyventojų.
Tai reiškia, kad didžioji dauguma Vokietijos gyventojų apskritai nėra sutikę nė vieno žydo – arba bent žinoję, kad bendrauja su žydu.
Žydų Vokietijoje labai nedaug – vos apie 120 tūkstančių. Prieš Antrąjį pasaulinį karą šalyje žydų gyveno keturis kartus daugiau.
Būtent todėl Vokietijos centrinė žydų taryba, dar ir matydama, kad šalyje daugėja antisemitinių incidentų, nusprendė užkurti programą „Susipažink su žydu“.
Pernai tokių incidentų buvo daugiau nei bet kada anksčiau nuo pat 2001-ųjų, kai juos pradėta registruoti. Nemaloni tendencija išryškėjo, tiesa, dar 2015 metais – ir ne tik Vokietijoje, o visoje Europoje.
Misija – išsklaidyti stereotipus
Prieš du mėnesius Berlyne 60-metį vyrą brutaliai sumušė du jaunuoliai, tuo metu šaukę „Laisvę Palestinai!“
Prieš dvejus metus kraštutinis dešinysis per Jom Kipurą Halės mieste nušovė du žmones. Jam nepavyko prieš tai įsibrauti į vietos sinagogą. Daug ir mažesnių atakų, pranešimų apie žydų užgauliojimus, patyčias.
Europos Komisija spalį paskelbė planą kovai su antisemitizmu – tokio institucijos istorijoje dar nėra buvę. Komisija įspėjo, kad tokios neapykantos nusikaltimų per pandemiją smarkiai padaugėjo.
21-erių žydo Arthuro Friedlerio paūmėjęs antisemitizmas nestebina. Europos fundamentalių teisių agentūra 2019 metais nustatė, kad apie 44 proc. naujų Europos žydų yra patyrę antisemitinį persekiojimą.
A.Friedleris pasakoja, kad augdamas Hamburge su lengvabūdišku antisemitizmu susidurdavo kasdien – tarkime, jo draugo draugas jam kartą pasakė, kad žydai valdo pasaulį, o paaugliai, nežinodavę, kad Arthuras – žydas, dažnai svaidydavosi įžeidimais „Tu, žyde“.
A.Friedleris: jie pamato, kad mes žiūrime Čempionų lygos futbolą, einame į kiną, jie pamato, kad mes ne tokie jau skirtingi.
Prie programos „Susipažink su žydu“ A.Friedleris prisijungė norėdamas išsklaidyti stereotipus. Gatvėje jis jarmulką – tradicinę kepurėlę – slepia kišenėje, tačiau per projekto susitikimus ją jau nešioja.
„Atėjus į susitikimo kambarį paaiškėja, kad daugelis žmonių žydą mato pirmą kartą – o gal ir paskutinį. Jie pamato, kad mes žiūrime Čempionų lygos futbolą, einame į kiną, jie pamato, kad mes ne tokie jau skirtingi. Tokia ir yra mano misija“, – tvirtino jaunas žydas.
Per daug kalba apie Holokaustą?
Kaip minėta, Europos Komisija turi planą kovai su antisemitizmu, o Holokausto tyrimai ir atmintis – viena svarbiausių jo dalių. Vokietijoje apie žydų žudynes mokiniai pradeda mokytis penktoje klasėje.
Tiesa, šalyje požiūris į Holokaustą keičiasi, pabrėžia Vokietijos centrinės žydų tarybos vadovas Josefas Schusteris: „Jauni žmonės dabar dažnai klausia, kuo jie susiję su Holokaustu.“
Toks pokytis iš dalies susijęs su demografiniais rodikliais. 2019 metais 39 proc. nepilnamečių Vokietijoje buvo pirmosios arba antrosios kartos imigrantai – jų šeimos į šalį atvyko Antrajam pasauliniam karui seniai pasibaigus.
Tačiau net jauni etniniai vokiečiai nežino apie Holokaustą tiek, kiek jų tėvai ir ypač seneliai, kurių ne vienas išgyveno karą ar tarnavo kariuomenėje. 2019-aisiais viena apklausa parodė, kad 42 proc. vokiečių mano, jog žydai per daug kalba apie Holokaustą.
Pavyzdžiui, 40-metis neuromokslininkas Jorgas Henningeris pripažino, kad svarbu atsiminti Holokaustą, bet pridūrė, esą jam įgriso tai, kaip apie šią tragediją kalbama mokyklose.
2019-aisiais viena apklausa parodė, kad 42 proc. vokiečių mano, jog žydai per daug kalba apie Holokaustą.
„Pagrindiniai Holokausto aspektai vėl ir vėl kartojami. Aš vengiu naudoti žodį „žydas“. Kam? Mano draugai Izraelyje nekalba apie tai, kas yra žydai“, – teigė vyras.
Žydai dabartinėje Vokietijos teritorijoje gyvena mažiausiai 1,7 tūkst. metų, dar nuo Romos imperijos laikų. Todėl JAV Antidefamacijos lygos Europos reikalų skyriaus direktoriaus pavaduotoja Dalia Grinfeld stebisi, kad „niekas Vokietijoje nieko nežino apie įprastą žydišką gyvenimą, žydų kultūrą“.
Viename programos „Susipažink su žydu“ susitikimų kosovietis Kosovaras Krasniqi, į Vokietiją atvykęs tik šiemet, pripažino, kad anksčiau nėra bendravęs su žydais.
„Mane šokiravo tai, kad XXI amžiaus Europoje vis dar puldinėjamos sinagogos. Hamburge, kur gyvenu, tikrai užmegsiu ryšius su vietos žydų bendruomene“, – tvirtino K.Krasniqi.
