„Man patinka, kai mano plaukai šitaip daro, – papurto galvą mergaitė, – ir man labai patinka suknelės.“
Luana gimė berniuku, tad, norėdama tapti mergaite, ji turėjo kovoti su visu pasauliu, sakančiu, kad viskas turi būti taip, kaip davė gamta. Tuomet 2013-aisiais ji tapo jauniausiu žmogumi, kuris Argentinoje pasinaudojo Lyties tapatybės įstatymu, skelbiama naujienų agentūros AP pasakojime.
Luana tapo tarptautiniu translyčių bendruomenės simboliu. Taip pat konservatyvioje, katalikiškoje šalyje, popiežiaus Pranciškaus tėvynėje, ji sukėlė diskusijų apie tai, kaip geriausia auginti vaikus, kurie identifikuoja save kaip priešingos lyties atstovus. Šios diskusijos paplito ir visame pasaulyje.
Tačiau palikime diskusijas nuošaly ir pasisvečiuokime kukliuose Luanos šeimos namuose Merlo miestelyje, esančiame vos už 43 kilometrų nuo Argentinos sostinės – Buenos Airių. „Aš visuomet buvau mergaitė“, – sako Luana ir tuoj pat nusišypso dvyniui broliui Eliasui. Pastarasis, mėgstantis automobilius su nuotolinio valdymo pulteliais, linkteli. „Jeigu atiduotumėte Luanai visus mano žaislus, niekas nepasikeistų. Ji vis tiek nebūtų berniukas“, – teigia Eliasas.
Luanos motina Gabriela Mansilla sako, kad ji visada pastebėdavo skirtumus tarp savo dvynukų. Manuelis (dabar – Luana) užsivilkdavo marškinėlius ant galvos, imituodamas ilgus plaukus. Jis visada mėgo lėles, princesės ir undinės buvo jo mėgstamiausi filmų veikėjai, o vieni pirmųjų jo ištartų žodžių – „Aš – mergaitė.“
Vieni pirmųjų Manuelio ištartų žodžių – „Aš – mergaitė.“
Pirmaisiais berniukų gyvenimo metais skirtumų galima įžvelgti ir bendrose berniukų nuotraukose. Jie dažnai vilkėdavo vienodus drabužius, tačiau Manuelio žvilgsnis – švelnesnis, jo galva labiau pakreipta. Kai jam buvo dveji, Manuelis atsisakė vilkėti kelnes ir reikalavo suknelių. Šiuo klausimu Manuelis būdavo toks aršus, kad mama kartais dėl šventos ramybės tiesiog nusileisdavo. „Žmonės kaimynystėje būtų išvadinę mane beprote, jei šitaip būčiau rengusi savo vaiką“, – taip mąstydavo 41-erių Mansilla.
Vėliau psichologų ir gydytojų grupė paskyrė jam „vyriškumo sustiprinimo“ režimą. Jam buvo leista žaisti tik su tais žaislais ir vilkėti tik tuos drabužius, kurie skirti berniukams. Rožinė spalva buvo uždrausta.
Medikai pripažįsta, kad kai kurie vaikai tiesiog gimsta tokie, tačiau nesutaria, kaip tokiu atveju elgtis. Psichologijos profesorius Michaelis Bailey, gana plačiai tyrinėjęs šią problemą, sako, kad, norėdami išvengti skausmingos ir traumuojančios lyties keitimo patirties, vaikai turėtų priimti savo įgimtą lytį. Tačiau tyrimai, anot profesoriaus, rodo, kad berniukai, kurie linkę elgtis kaip mergaitės ir priima savo lytį, tėvams įvedus „vyriškumo sustiprinimo“ režimą, susivokia esantys gėjai. „Šiuo atveju suprantu tėvus ir džiaugiuosi, kad visuomenė keičiasi ir nori tapti tolerantiškesnė translyčiams“, – sakė M.Bailey. Translyčių advokatai teigia, kad niekas kitas tik pats žmogus gali apsispręsti dėl savo lyties.
„Tik mes patys turime nustatyti savo lytį, niekas kitas negali to padaryti“, – sako Mara Kiesling, Nacionalinio translyčių lygybės centro, įsikūrusio Vašingtone, vykdomoji direktorė. „Tai nėra pasirinkimas, vaikai tiesiog žino, kas jie yra“, – priduria ji. Translytė Sabrina Gabrielle Melo Bolke, susidraugavusi su šeima, įspėjo Luaną, kad būdama paauglė ji turės priimti sudėtingus sprendimus dėl hormonų terapijos ir galiausiai turės apsispręsti, ar keisti lytį, t.y. ar atlikti operaciją. Šeimos bičiulė taip pat sako, kad ji pati visuomet žinojo esanti moteris, tačiau nieko negalėjo padaryti, kol nesulaukė tam tikro amžiaus, ir mano, kad ankstyvas lyties keitimas bus naudingas Luanai. „Būčiau norėjusi turėti tokį šansą“, – prisipažįsta ji.
Luana sako atsimenanti, kaip motina bandė padaryti iš jos berniuką. Mansilla prisipažįsta, kad tai griovė šeimos gyvenimą. Manuelis daužydavo galvą į sieną, raudavosi plaukus, išsitraukdavo savo lytinį organą ir aiškindavo, kad „darželyje jis jį turi, o namie jis nebenori jo turėti“. Naktimis berniukas nebegalėdavo užmigti – dėl nemigos Mansilla nuvedė jį pas specialistą. Problemų pasitaikydavo ne tik namuose. Žaislų parduotuvėje Luanai išsirinkus patinkančią lėlę, pardavėja jai ėmė aiškinti, kad ji „tik mergaitėms“. Darželyje, kai vaikai būdavo išrikiuojami, auklėtojos turėdavo versti Luaną stovėti su berniukais. „Visi man sakydavo: „Eik, stokis su berniukais“, – prisimena Luana. Tačiau ji neklausydavo.
Būdama penkerių metų ėmė save vadinti Luana. Tada motina kreipėsi į Argentinos homoseksualų bendruomenę, gėjų teises ginančią grupę. „Tiesiog leiskite jai būti mergaite“, – tokį patarimą ten gavo Luanos mama. Ir ji susitaikė su tuo.
Galiausiai šešerių metų mergaitė, gimusi berniuku, tapo pirmuoju lytį pakeitusiu vaiku Argentinoje. Luana laikoma jauniausiu asmeniu, kuris pasinaudojo Argentinoje įsigaliojusiu Lyties tapatybės įstatymu, priimtu 2012 metų gegužę. Įstatymas suteikia žmogui teisę būti oficialiai atpažįstamam pagal paties pasirinktą vardą ir lytį. Buenos Airių gubernatorius Danielis Scioli patenkino Manuelio prašymą pakeisti vardą į Luanos visuose vaiko asmens dokumentuose.
***
Antros klasės mokytoja Judit Lacoa sako, kad kai Luana pradėjo lankyti valstybinę pradinę mokyklą, daugybė tėvų elgėsi atsargiai. Tačiau padėtis gerėja, sako mokytoja. 8 mergaitės ir 13 berniukų visa tai priėmė ramiai. Luana jau naudojasi mergaičių tualetu. Kartą, anot mokytojos, mergaitės ėmė klausinėti Luanos, kodėl ji turi vyrišką lytinį organą, tada draugas stojo jos ginti: „Ji translytė.“ O žaidžiant „Tiesą/drąsą“ klasės draugas Luanos paklausė, ar tiesa, kad ji buvo berniukas. „Ne, aš mergaitė“, – Luana nedvejodama atsakė jam.
