M.Zacharovos rūstybės taikiklyje neretai atsiduria ir Lietuva. Pavyzdžiui, savo paskyroje „Facebook“ ji vis paskelbia „teisybę“ apie partizaninį judėjimą, neretai kliūna mūsų šalies užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui.
Antai kai L.Linkevičius pasmerkė „Rusijos vykdomą fizinį Kerčės sąsiaurio blokavimą ir Ukrainos laivų užgrobimą“, M.Zacharova tokį komentarą pavadino „chamišku elgesiu“ ir pareiškė, kad Lietuvos žmonės „nori bendradarbiauti su Rusija“.
Ne veltui ji dažnai pavadinama „Rusijos trolių karaliene“. Vakarų šalių korespondentai Maskvoje stengiasi nepraleisti savaitinių sesijų Užsienio reikalų ministerijoje, kurioms vadovauja būtent M.Zacharova.
Stebėtojai pažymi, kad ji elgiasi kovingai ir agresyviai, o taip esą simbolizuoja vis agresyvesnę, išdidesnę, pasitikėjimą savimi spinduliuojančią Rusijos užsienio politiką.
15min Lietuvos diplomatijos komunikaciją prižiūrintys pareigūnai teigė, kad stengiasi nereaguoti į daugelį M.Zacharovos komentarų – „bet tik ne tais atvejais, kai ji pasisako apie partizanus, trėmimus ar Sausio 13-osios įvykius“.
„Šiaip žiūrime per atstumą – nenorime jos reklamuoti, aukštinti, dėti jai karūnos. Jei Zacharova įžeidžia Lietuvą, reaguojame operatyviai – esame pasiruošę“, – portalui teigė vienas diplomatas.
Išsityčiojo iš suomio žurnalisto
Vienas incidentas dar praėjusių metų gegužę parodė, ko maždaug galima tikėtis iš M.Zacharovos. Suomijos televizijos žurnalistas Erkka Mikkonenas drįso jos paklausti apie Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo persekiojamus homoseksualius asmenis.
M.Zacharova apie R.Kadyrovui metamus – aukų, sugebėjusių pasprukti – kaltinimus tradiciškai prabilo ramiai, bet akivaizdžiai sukąstais dantimis, susierzinusi.
Ji kreipėsi ne į E.Mikkoneną, o į Čečėnijos lyderį, kaltinamą galybe žmogaus teisių pažeidimų: „Pone Kadyrovai, šiandien pas mus lankosi Suomijos televizijos atstovas. Ar galėtumėte suorganizuoti jam kelionę į Čečėnijos Respubliką, kuriuos metu jis galėtų surasti atsakymus į jį dominančius klausimus?“
Tada M.Zacharova nulipo nuo podiumo ir priėjo prie suomio su klausimu jau jam: „Jūs juk nebijote, ar ne? Kartoju: mes nejuokaujame, mes aktyviai dirbame jūsų išsiuntimo tiesiai į Čečėniją klausimu.“ Ir tuomet beveik nepastebimai mirktelėjo.
E.Mikkonenas: „Buvo labai keista ir nepatogu. Jaučiausi kaip baramas mokykloje. Ji siekė, kad atrodyčiau kaip idiotas.“
R.Kadyrovas, laikomas itin nuožmiu ir žiauriu lyderiu, po Vladimiro Putino „stogu“ galinčiu elgtis kone kaip nori, atsakė dar tą patį vakarą.
„Atvažiuokite. Parašykite, kas čia iš tikrųjų vyksta. Neatrodo, kad žurnalistai šiomis dienomis labai stengtųsi būti objektyvūs. Jaučiu, kad reikia konkurso – parašyk tiesą ir laimėk telefoną „iPhone 7“, – pareiškė Čečėnijos vadovas.
E.Mikkonenas savo akistatą su M.Zacharova dabar vadina nesmagia: „Buvo labai keista ir nepatogu. Jaučiausi kaip baramas mokykloje. Ji siekė, kad atrodyčiau kaip idiotas.“
Net žmonės, suvokiantys, kad M.Zacharova pati labai dažnai meluoja ir iškraipo realybę, jos karjerą vadina labai sėkminga.
Vakaruose kalbama, kad M.Zacharovai storžieviškumo turėtų pavydėti net Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Sarah Sanders. Rusė demonizuoti žurnalistus ir kalbėti apie melagingas naujienas pradėjo dar nė nesugalvojus termino „fake news“.
„Galiausiai ji įkūnija laikus, kai Rusija, mananti, kad pasaulis ant jos daug metų rėkė, nusprendė rėkti atgal – garsiai, su įniršiu ir nepaliekant erdvės diskusijoms“, – teigia „BuzzFeed News“.
Įdomu, kad net žmonės, suvokiantys, kad M.Zacharova pati labai dažnai meluoja ir iškraipo realybę, jos karjerą vadina labai sėkminga.
„Juk jai nereikia, kad kiti jaustų geriau. Ji tą darbą dirba tam, kad Rusija gautų naudos. Tai labai sunku, nes oficiali Rusijos linija dažniausiai labai toli nuo realybės. Tad Zacharova dirba gerai. Pavyzdžiui, kalbant apie mane, ji laimėjo – bent jau Rusijos žiniasklaidos akimis“, – svarstė E.Mikkonenas.
Su tokia nuomone sutiko ir su 15min bendravęs Lietuvos diplomatas: „Kaip tokioje valstybėje ji dirba gerai. Rusijai ji tinka.“
Aktyvi socialiniuose tinkluose
Sovietmečiu SSRS užsienio reikalų ministerijos rengiamos spaudos konferencijos būdavo nuobodžios – rimti kostiumuoti vyrai iš lapų paskaitydavo sausus pranešimus ir tokiu pat tonu atsakydavo į bukus klausimus.
Biurokratai ministerijos Informacijos ir spaudos departamentą matė kaip trumpą stotelę savo karjerose – pavyzdžiui, norėdavo išvykti dirbti konsulais.
Tokia pat tvarka, tiesą sakant, galiojo ir jau sugriuvus Sovietų Sąjungai. Bet tuomet pasirodė M.Zacharova – 42-ejų moteris iš esmės pakeitė Rusijos diplomatijos veidą.
Sausos statistikos nebėra – ją pakeitė pompastiškos kalbos ir beskoniai pokštai. M.Zacharova – turbūt vienintelė atstovė spaudai Rusijoje, kurią pažįsta žmonės. Žvaigždė ji ir internete – „YouTube“ M.Zacharovos benefisus yra peržiūrėję milijonai vartotojų.
„Jai tikrai patinka jos darbas, ji mėgaujasi. Viešųjų ryšių vadybą Užsienio reikalų ministerijoje Zacharova pavertė elitiniu teatru“, – sako prestižinės Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos profesorius Aleksejus Maslovas.
M.Zacharovos pilna visur – ne tik spaudos konferencijose, bet ir TV laidose bei, be abejo, socialiniuose tinkluose.
„Instagram“ ji dažniau skelbia kavos puodelių ir gėlių nuotraukas, o labiausiai žydi feisbuke, kur su 395 tūkst. prenumeratorių dalinasi nuomonėmis apie viską – nuo Vakarų blogybių iki poezijos.
Diplomatinio protokolo M.Zacharova laikytis nemėgsta. Kartą TV laidoje vienam ukrainiečiui ji tėškė: „Leiskite man pasisakyti arba išgirsite, kaip iš tikrųjų skamba rusiškos raketos!“
Ji taip pat yra pareiškusi, kad JAV eksprezidento Baracko Obamos administracija užsienio politikoje nenuveikė absoliučiai nieko – kai buvęs JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry vienoje kalboje Harvardo studentus paragino mokytis rusų kalbos, M.Zacharova pareiškė, kad pats J.Kerry rusiškai taip ir neišmoko.
Nuomonė apie buvusį JAV ambasadorių Maskvoje Michaelą McFaulą? „Mes atsimename jo profesionalią nekompetenciją.“
Toks M.Zacharovos elgesys patinka ne visiems jos kolegoms. Vienas „Meduza“ šaltinis Rusijos vyriausybėje neslėpė pasipiktinimo dėl incidento su suomiu žurnalistu E.Mikkonenu: „Juk ji grasino žurnalistui. Nė vienas iš jos pirmtakų nebūtų sau to leidęs.“
Rusijos „konservatoriai“ įsitikinę, kad ji elgiasi pernelyg lengvabūdiškai ir per daug linksminasi, o „racionalistai“ baiminasi, jog pareigūnė pernelyg dramatiška.
A.Maslovas lygina M.Zacharovą su talentinga dėstytoja, pas kurią studentai plūsta, nors dėstomas dalykas nuobodus – jie keliauja į spektaklį.
„Tai tikras katarsis. Kai išeini iš vaidinimo, vienos iš Mašos spaudos konferencijų, gali paklausti: kas, po velnių, čia buvo? Atsimenate kitus Užsienio reikalų ministerijos atstovus spaudai? Aišku, kad ne“, – mano A.Maslovas.
M.Zacharova Rusijos valdžios koridoriuose vertinama dvejopai ir įtinka nedaugeliui. Pavyzdžiui, „konservatoriai“ įsitikinę, kad ji elgiasi pernelyg lengvabūdiškai ir per daug linksminasi, o „racionalistai“ baiminasi, jog pareigūnė pernelyg dramatiška.
„Ji visai kaip „Marmite“ (mielių ekstraktas, Vakaruose tepamas ant duonos, – red.). Vieni ją myli, kiti jos nekenčia, – sako šiuo metu JAV dirbantis Rusijos diplomatas. – Bet Sergejus Lavrovas ją mėgsta, o tai svarbiausia.“
Iš pradžių į ministeriją nepriėmė
M.Zacharova augo diplomatų šeimoje. Jos tėvas Vladimiras Zacharovas kartu su šeima 1981 metų pabaigoje išvyko dirbti į sovietų ambasadą Pekine ir, anot A.Maslovo, „Pekiną bei Šanchajų pažįsta geriau nei Maskvą“. V.Zacharovas esą buvo „visiškas sistemos žmogus“.
Dabartinei Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovei tuo metu buvo vos šešeri. Pati M.Zacharova dabar sako, kad buvo priblokšta. Nors artėjo Kalėdos, Pekine buvo pilka, dulkėta ir „siaubingai šalta“.
Iš motinos M.Zacharova paveldėjo charakterį – Irina Zacharova yra meno istorikė ir dirba Puškino muziejuje Maskvoje. Vėl pasisako A.Maslovas: „Ji labai teatrališka. Ji gali pažvelgti į mažą šukę ir apibūdinti ją kaip stebuklą. Padauginkite Mašą iš trijų ir gausite jos mamą.“
Anot M.Zacharovos, jos tėvai neturėjo jokių iliuzijų dėl sovietinio režimo. Žurnalai nespausdindavo I.Zacharovos straipsnių apie kiniškus žaislus, nes tuo metu Maskva ir Pekinas nesutardavo, būdavo ir kitokių cenzūros atvejų.
M.Zacharova: „Faktas, kad didžiulė šalis sugriuvo ir suskilo, yra milžiniška tragedija. Tačiau Gorbačiovas kovojo netuščiai“
Šiandien M.Zacharova tokius incidentus vadina išimtimis, bet atvirai pripažįsta, kad perestroikos metais rėmė Michailą Gorbačiovą.
„Manau, kad svarbu matyti ir pliusus, ir minusus. Faktas, kad didžiulė šalis sugriuvo ir suskilo, yra milžiniška tragedija. Tačiau Gorbačiovas kovojo netuščiai“, – teigia M.Zacharova, būtent Pekine išgirdusi, kad SSRS nebėra.
Zacharovams buvo sunku – iš Maskvos, kur karaliavo chaosas, jie niekaip nesulaukė lėktuvo, niekas nemokėjo algų, visi laukė evakuacijos.
„Atvykome į Pekiną su sovietiniais pasais, o turėjome grįžti į visiškai naują ir sutrikusią valstybę. Bet apie emigraciją negalvojome. Rusija – mūsų tėvynė, tai paprastas faktas. Tai namai, tad turėjome sugrįžti į Maskvą, kad ir kas mūsų ten laukė“, – prisimena M.Zacharova.
Nors motina priešinosi ir teigė, kad Rusijoje moterims karjerą padaryti neįmanoma, 1993 metais jaunoji Marija įstojo į prestižinį Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą (MGIMO).
Studijuodama ji labiausiai domėjosi Kinija ir 1998 metas sėkmingai baigė universitetą. Apsirūpinusi rekomendaciniais laiškais iš geriausių Kinijos ekspertų Rusijoje, M.Zacharova kreipėsi dėl darbo į Užsienio reikalų ministerijos Azijos skyrių.
Nepriėmė. Anot M.Zacharovos, ji labai nusiminė, nes savo tikslo įsidarbinti ministerijoje siekė penkerius metus – mokėjo kinų kalbą, rašė straipsnius apie Tolimųjų Rytų problemas: „Tai buvo tikra katastrofa.“
Pakeitė spaudos tarnybos darbą
Galiausiai ją priėmė į Federalinę mokesčių tarnybą, o tada jau sužaidė ryšiai. Tuometis Rusijos ambasadorius Pekine Igoris Rogačiovas gerai pažinojo M.Zacharovos tėvą ir, išsiaiškinęs, kad pastarojo dukros nepriėmė į ministeriją, pasirūpino, jog problemų nebeliktų.
M.Zacharovą priėmė į Užsienio reikalų ministeriją dirbti Kinijos departamento spaudos skyriuje. Pati ji, tiesa, nepripažįsta, kad šiuo karjeros laiptu užlipo nepotizmo dėka.
„Kokie ryšiai? Apie ką jūs kalbate? Tuo metu ryšių dėka žmonės įsidarbindavo bankuose, tarptautinėse korporacijose. O ministerija net dėdavo skelbimus laikraščiuose, bet niekas neatsiliepdavo“, – aiškino pareigūnė.
Jos teigimu, mokslus MGIMO baigę studentai svajodavo įsidarbinti tokiose kompanijose kaip „Procter & Gamble“ ar „Philip Morris“. Į Užsienio reikalų ministeriją žygiuodavo tik patriotai arba žmonės, neturintys kur daugiau eiti.
M.Zacharova ilgai dirbo tikėdamasi grįžti į Kiniją – ji rašė apie kiniškas šventes, studijavo archyvinius dokumentus. Tikrai diplomatijai daug erdvės nebuvo.
Tačiau maždaug tuo metu, 2003-aisiais, susikirto M.Zacharovos ir Aleksandro Jakovenkos – dabartinio Rusijos ambasadoriaus Londone, tuo metu vadovavusio URM Informacijos skyriui – keliai.
Netyčia susėdę į vieną taksi automobilį, jiedu ėmė kalbėtis apie informacijos politiką. A.Jakovenka esą greitai suprato, kad M.Zacharova žino išties daug, ir paprašė jos išdėstyti savo mintis raštu.
„Man užduotis buvo gal ir per sunki, bet supratau, kad vyksta kažkas svarbaus. Kad turiu šansą tapti svarbiu darbuotoju ministerijoje“, – prisiminė M.Zacharova, kuri per naktį parašė naują URM komunikacijos strategiją ir jau kitą dieną pakeitė darbą.
URM spaudos tarnyba ėmė greičiau reaguoti į žurnalistų užklausas, atnaujino ministerijos tinklalapį, pradėjo kviestis žiniasklaidos atstovus į susitikimus.
Aišku, iki vadovavimo Informacijos ir spaudos skyriui jai buvo dar toli, nors dabar M.Zacharova teigia, kad iškart suvokė, jog URM spaudos tarnybą reikia ne šiaip modernizuoti, o sugriauti ir sukurti iš naujo.
„Sovietinis propagandos modelis nebeveikė, tad nebuvo ką keisti ar griauti – turėjome tarnybą pastatyti ant visai kitokių pamatų“, – pasakojo M.Zacharova.
Būtent tada pradėta mokytis iš vakariečių: URM spaudos tarnyba ėmė greičiau reaguoti į žurnalistų užklausas, atnaujino ministerijos tinklalapį, pradėjo kviestis žiniasklaidos atstovus į susitikimus.
„Atsiminkite, kad prieš tai valdžia nei klausėsi, nei ką nors girdėjo. Televizijas buvo pasidalinę klanai, tad valdžia net negalėjo jiems pasakyti apie kokį nors svarbų susitarimą, į kurį galbūt reikėtų atkreipti dėmesį“, – teigė M.Zacharova.
Netrukus, 2005-aisiais, ji išvyko į Niujorką vadovauti Rusijos misijos Jungtinėse Tautose spaudos tarnybai. Ten ką tik darbą buvo baigęs Sergejus Lavrovas – jis grįžo į Maskvą, kur užėmė iki šiol einamas užsienio reikalų ministro pareigas.
„Rusijos nuolatinė misija JT visada buvo Lavrovo teritorija. Visi ten susiję su Lavrovu. Ir jei ten dirbo Marija, tai reiškia, kad jau tuo metu abu jie gerai sutarė“, – „Meduza“ teigė šaltinis Rusijos vyriausybėje.
Nusivylė Vakarais
M.Zacharova šiandien teigia į Niujorką atvykusi su klaidingais lūkesčiais – aišku, kitaip sakyti ji pastaraisiais metais, Rusijai kiekviena proga smerkiant Vakarus, galbūt ir negali.
„Į Niujorką iškeliavau užsidėjusi rožinius akinius, – sako pareigūnė ir priduria, kad akys jai atsivėrė per pirmąją uždarą JT Saugumo Tarnybos sesiją. – Tie patys žmonės, kurie viešai kalba apie žmogaus teises, už uždarų durų žaidžia žmonių gyvybėmis.
Nebuvau tam pasiruošusi – tam šiurkštumui ir cinizmui. Nėra jokių didesnių vertybių – tik tie patys interesai, dėl kurių iki pat galo kovoja visos pusės.“
Tiesa, Niujorką M.Zacharova iki šiol mini geruoju. Miestas jai patinka, bet ne „amerikiečiai, kalbantys apie aukštesnius idealus ir humanistines vertybes“.
Įstrigo jai ir tai, kad Amerikos žurnalistai niekada nerašė nieko gero apie Rusiją – jiems neva buvo įdomu tik nusikaltimai, terorizmas ir korupcija.
Vėlgi, visa tai M.Zacharova kalba tik dabar. Su ja Niujorke dirbę asmenys atsimena, kad kažkokios antivakarietiškos tulžies ji neliedavo – o ir JAV santykiai su Rusija dar buvo palyginti geri. Niekas dar nekalbėjo apie naują Šaltąjį karą, kitoks buvo ir S.Lavrovas.
M.Zacharovai įstrigo tai, kad Amerikos žurnalistai niekada nerašė nieko gero apie Rusiją – jiems neva buvo įdomu tik nusikaltimai, terorizmas ir korupcija.
„Sergejus Lavrovas Niujorke buvo visiškai kitoks asmuo – įprastas Rusijos diplomatas. Svarbu suprasti, kad tuo metu tiek jis, tiek Zacharova atstovavo visiškai kitokiai administracijai“, – pabrėžia Kennano instituto direktorius Matthew Rojansky.
M.Zacharovos karjera sparčiausiai įsibėgėjo, kai V.Putinas prezidento postą 2008 metais užleido Dmitrijui Medvedevui – pastarasis bandė save vaizduoti kaip modernų liberalą ir teikė vilčių JAV lyderiu išrinktam B.Obamai.
Tokiame kontekste M.Zacharova susipažino su D.Medvedevo spaudos sekretore Natalija Timakova, kurią, vėlgi, sužavėjo tuo, kaip išmano komunikaciją. N.Timakovai patiko, kad M.Zacharova nesislepia už formalių pranešimų ir nebijo reikšti asmeninę nuomonę.
„Anuomet buvo madinga sakyti, kad ji buvo labai proaktyvi“, – teigė N.Timakova, kuri įtikino S.Lavrovą paaukštinti M.Zacharovą pareigose.
„Meduza“ šaltiniai Maskvoje sako, kad be N.Timakovos paramos M.Zacharovos žvaigždė taip ir nebūtų suspindusi – Rusijos užsienio reikalų ministerija laikoma viena labiausiai seksistinių valstybės institucijų šalyje.
Moteris konsules galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o tarp visų Rusijos ambasadorių pasaulyje yra vienintelė moteris – Liudmila Vorobjova, atsakinga už šalies interesus Indonezijoje, Rytų Timore, Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Kiribatyje.
Vis tik M.Zacharova nelaiko savęs pioniere. Į lyčių lygybę ji žvelgia taip, kaip įprasta Rusijoje – pabrėždama „geruosius skirtumus“ tarp vyrų ir moterų. Ji mano, kad feministinis judėjimas Vakaruose yra isteriškas.
„Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje turi būti po lygiai vyrų ir moterų – būtinai! Pas mus jokių kvotų ir įsipareigojimų nėra – žmonės vertinami pagal jų sugebėjimus“, – tvirtina rusė.
M.Zacharova mano, kad lyčių santykiai JAV ir kova prieš seksizmą yra „kategoriškai blogai“. Neva situacija Rusija geresnė: moterys turi teises ir lipa karjeros laiptais, o tuo pačiu niekur nedingsta ir „galantiškumas – mūsų tradicijos dalis“.
„Jei moteris neša sunkų krepšį, o šalia eina vyras, jis turėtų pasisiūlyti panešti tą krepšį. Jei moteris nori eiti pro duris, tas duris jai reikia atidaryti“, – teigia M.Zacharova.
Kritikos neignoruoja – iš jos juokiasi
2008 metais ji grįžo į Maskvą. Ir suvokė, kad ministerija nepasiruošusi moderniajam amžiui. Anot žurnalisto Michailo Zygaro, ir pati M.Zacharova tuo metu nežinojo, kaip naudotis neseniai susikūrusiu tinklu „Facebook“.
2011-aisiais ji pakilo iki URM spaudos skyriaus vadovo pavaduotojos ir tapo atsakinga už spaudos konferencijų organizavimą, vizitus į užsienį ir ministerijos paskyras socialiniuose tinkluose.
Šis karjeros laiptas M.Zacharovai buvo labai svarbus. Ji iškart užsirašė į sporto klubą suprasdama, kad taps Rusijos užsienio politikos veidu, todėl turi atrodyti gerai.
„Mašos požiūris buvo labai metodiškas. Ji pradėjo sportuoti, pasisamdė asmeninį trenerį, kuris nustatė jai dietos ir sportavimo režimą, ji pradėjo kitaip rengtis. Zacharovai to daryti nereikėjo, bet ji žinojo, kad ją rodys per televiziją kaip šalies atstovę. Dėl to ji verta pagarbos“, – pasakojo „Meduza“ šaltinis.
Kumščiuotis internete Rusijos diplomatija pradėjo kaip tik tokiu metu, kai suagresyvėjo ir visa šalies užsienio politika.
M.Zacharova taip pat pakeitė Rusiją internete. Staiga startavo šalies URM paskyra „Twitter“, o jos administratoriai ėmė uoliai ir net agresyviai ginti Maskvos pozicijas visais įmanomais klausimais. 2014-aisiais M.Zacharovai net buvo įteiktas Runeto apdovanojimas.
Kumščiuotis internete Rusijos diplomatija pradėjo kaip tik tokiu metu, kai suagresyvėjo ir visa šalies užsienio politika. Ukrainoje įsiplieskus revoliucijai ir kritus Viktoro Janukovyčiaus valdžiai, V.Putinas dėl neramumų apkaltino JAV, aneksavo Krymą ir sukurstė karą Donbase.
2014-ųjų vasarą separatistai rusiškais ginklais virš Rytų Ukrainos numušė keleivinį „Malaysia Airlines“ lėktuvą, netrukus ES ir JAV pritaikė Rusijai galybę sankcijų. Šalis buvo pašalinta iš Didžiojo aštuoneto, virtusio septynetu.
Visus šiuos posūkius M.Zacharova pasitiko virtualiais juokeliais ir socialiniams tinklams paruoštomis žinutėmis. Tiesa, po kiekvienu dūriu slėpėsi rimtas signalas – kad Maskva iš kritikos tik juoksis, kad į priekaištus atsižvelgiama nebus.
Tokia strategija per ketverius metus tik dar labiau sutvirtėjo. Nuo 2016-ųjų skambant kaltinimams dėl kišimosi į JAV rinkimus ir pasakojimams apie Rusijos trolius, šios šalies Užsienio reikalų ministerija šmaikščiai atremia bet kokias pretenzijas. Negana to, jas net išdidžiai priima.
M.Zacharova akivaizdžiai didžiuojasi tuo, ką daro. Pernai balandį URM paskyroje „Twitter“ pasirodė Melagių dienai skirtas įrašas.
Jis skambėjo taip: „Sveiki. Jūs paskambinote į Rusijos ambasadą. Jei norite, kad Rusijos diplomatas pakalbėtų su jūsų politiniais priešais, spauskite 1. Jei norite užsisakyti Rusijos programišių paslaugas, spauskite 2.
Jei turite klausimų apie kišimąsi į rinkimus, spauskite 3 ir laukite politinės kampanijos pradžios. Siekdami užtikrindami paslaugų kokybę, visus pokalbius įrašysime.“
„Mašai tai įprasta. Ji, žinoma, provokuoja, – sako „Kommersant“ redaktorė Jelena Černenko. – Visi šie juokeliai – ji tokia yra. Ji taip juokauja ir privačiai.“
Neaišku, ką iš tikrųjų galvoja, bet kalba su visais
Aršiausiai M.Zacharova juokauja kovodama su, suprask, pačiu galingiausiu ir didžiausiu chuliganu – Jungtinėmis Valstijomis. Nenuostabu, kad sarkastiški ir visiškai nediplomatiški jos komentarai Vakaruose sulaukia daug kritikos.
„Net neįsivaizduoju, kodėl aš jai taip rūpiu. Bet atrodo, kad rūpiu“, – prisipažino M.McFaulas.
Pati M.Zacharova visgi pripažįsta, kad daug kas skiriama Rusijos vidaus auditorijai – žmonės neva didžiuojasi diplomatų kovingumu: „Šiandien bendraujame ne vien su žiniasklaida.“
Kita vertus, jos gerbėjų padaugėjo ir tarp žurnalistų. Pratę prie spaudos kaip nuodingų gyvačių vengiančių nomenklatūrininkų, jie dabar suvokia, kad su M.Zacharova bent jau įmanoma kalbėtis – ji pažers tulžies ir kritikos, bet bent jau atsakys.
Aleksandras Gabujebas iš Maskvos „Carnegie“ centro, anksčiau dirbęs „Kommersant“, atkreipia dėmesį, kad M.Zacharova visada paklausia žurnalisto, kada vėliausiai jam reikia atsakyti. Tokia praktika Vakaruose įprasta, bet Rusijoje – ne.
M.Martemjanovas: „Maša yra labai gerų manierų – lėktuvuose ar renginiuose. Bet jei peržengi liniją, ji tampa pikta mokyklos direktore“
M.Zacharova neignoruoja ir nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos, kuri šalyje laikoma kone opozicijos V.Putinui partija. Televizijoje „Dožd“ dirbęs Antonas Želnovas pastebi: „Ji niekada neprašydavo iš anksto atsiųsti klausimų. Ji nežinodavo, ko aš paklausiu.“
„Aš dažnai nesutinku su tuo, ką viešai sako Maša, bet man patinka su ja ginčytis, nes ji bando tave įtikinti klausydamasi ir tavo argumentų. Ji nesako: „Viskas, tu klysti, viso gero.“ Ji nori iš tikrųjų kalbėtis ir domisi, ką galvoji. Tokių pareigūnų daug nėra“, – teigia J.Černenko.
Dar vienas žurnalistas Maksimas Martemjanovas įžvelgia įdomų M.Zacharovos bruožą: „Maša yra labai gerų manierų – lėktuvuose ar renginiuose. Bet jei peržengi liniją, ji tampa pikta mokyklos direktore.“
Ar ji tiki tuo, ką sako, ar tiesiog dirba savo darbą taip, kaip iš jos prašoma aukščiausiuose Kremliaus sluoksniuose? Nežinia.
Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas, kuris jau daug metų gyvena JAV ir iš ten kritikuoja V.Putiną, sako, kad pažįsta dvi Zacharovas. Su viena bendravo Amerikoje, su kita – jai jau grįžus į Rusiją.
„Šiaip Marija man labai patiko. Ji buvo labai mandagi, profesionali ir paslaugi. Skaudu matyti, koks politinis maras apnikęs žmones“, – tvirtina A.Kozyrevas.
„Sunku pasakyti, ką Maša iš tikrųjų galvoja apie Krymą. Žinoma, viešai ji negali nukrypti nuo prezidento brėžiamos linijos. Diplomatai nepriima sprendimų – jie turi aiškinti sprendimus tarptautinei bendruomenei.
Tokia diplomatijos pagrindinė taisyklė. Visiškai įmanoma, kad ministerijoje jie iš viso niekuo netiki“, – svarstė M.Martemjanovas, o dar vienas „Meduza“ šaltinis taikliai pridūrė: „Ji nėra kvaila ir supranta, kad šoka minų lauke.“
-
Kremlius atakuoja partizanų atminimą: NATO apkaltinta parama fašizmui, o laisvės kovotojai masinėmis žudynėmis
-
Maskva šaiposi iš Th.May bandymo pažaboti pinigų plovimą Londono „skalbykloje“
-
Krentančius V.Putino reitingus Rusijos televizija bando auginti nauju jo šou
-
Rusijos URM vėl užsipuolė ministrą L.Linkevičių ir Lietuvą
