K.Kaljulaid priminė, kad Estijos ir Vatikano draugystė išliko ir sovietmečiu. Šventasis Sostas buvo viena iš tų valstybių, kuri iki galo nepripažino sovietų aneksijos.
Prezidentė citavo prieš 25 metus – 1993 m. rugsėjį – Estijoje apsilankiusį popiežių Joną Paulių II: „Laisvė negali būti užkariauta, jos paprasčiausiai negalima pasisavinti. Ji yra kaip dovana, nors jos išlaikymas yra kova.“
Iškart po to ji pacitavo Taline viešinčio popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad tautai, kuri nesirūpina savo vaikais ir senoliais, nėra vilties. Ji taip pat paminėjo šiandien Bažnyčios vadovui svarbias temas, tokias kaip migracija, aplinkos apsauga, vartotojiškumas, ir pasidžiaugė, kad Estijoje prasidėjo visuotinio tvarkymosi akcija „Darom“.
Užbaigdama savo kalbą K.Kaljulaid perskaitė šv. Pranciškaus maldos eilutes:
„Kur yra neapykanta, leisk man sėti meilę.
Kur yra neteisybė – ramybę.
Kur yra tamsa – šviesą.
Kur yra liūdesys – džiaugsmą.“
Sveikinime – estiški žodžiai
Latvijoje popiežiui buvo priminta, kad tai yra Marijos žemė. O Estijoje savo sveikinimo kalboje Kadriorgo rožių sode Taline ir pats popiežius Pranciškus ėmėsi apie tai kalbėti. Jis netgi savo kalboje pavartojo estišką žodį.
„Mintys apie Mariją primena du žodžius: atmintis ir vaisingumas. Todėl apie Estiją norėčiau galvoti kaip apie atminties ir vaisingumo šalį“, – kalbėjo Bažnyčios vadovas.
Anot popiežiaus, išlaikyti atmintį reiškia prisiminti, jog dabartis yra pasiekta dėl prieš mus gyvenusių žmonių sunkaus darbo, atkaklumo ir tikėjimo: „Dėkingos atminties kūrimas suteikia galimybę pamatyti dabartinius pasiekimus kaip istorijos vaisius, kuriuos sudaro mūsų vyrų ir moterų laisvės siekis.“
Popiežius taip pat išreiškė paslėptą įspėjimą Estijai, besireklamuojančiai kaip e.valstybė: „Jei visą tikėjimą skirsime technologijų kūrimui ir tai matysime kaip vienintelį kelią, tai gali mus nuvesti iki to, kad prarasime galimybę kurti ryšius tarp žmonių, kartų ir kultūrų.“
Baigdamas savo kalbą Pranciškus Estijos katalikams pažadėjo ir patikino: „Noriu jums patvirtinti, kad jūs iš Katalikų bažnyčios visada galite tikėtis paramos ir pagalbos savo bendruomenei, kuri nors ir yra maža, bet labai nori prisidėti prie šio pasaulio gerovės.“
