Vis dar išlieka labai daug nežinomųjų
Nuo sausio 21 d. JAV prezidento pareigas oficialiai pradėjo eiti Donaldas Trumpas – 45-asis supervalstybės vadovas. Ekspertai sako, kad vienintelis kol kas nuspėjamas D.Trumpo bruožas yra nenuspėjamumas. Tačiau tikėtis, kad, išanalizavus siūlomus D.Trumpo kabineto narius, pasidarys aiškiau, ko tikėtis iš naujojo šalies vadovo kadencijos, taip pat neverta.
„Beveik visi kandidatai neturi patirties politikoje, todėl išlieka dar labai daug nežinomųjų, – svarsto politikos mokslų daktaras Royce`as Carrollas iš Esekso universiteto. – Man atrodo, kad, paskyręs skirtingų pozicijų sekretorius, D.Trumpas siekia išlyginti susiskaldymą Respublikonų partijoje.“
Matanas Chorevas iš Carnegie fondo už tarptautinę taiką teigia, kad ateities perspektyvos vis dar neaiškios, nes galutinius veiksmus ir sprendimus vis tiek priimtų D.Trumpas.
Vis dėlto, priduria ,Chorevas, kad ir kokia svarbi būtų vyriausybės narių nuomonė, galutinius sprendimus dėl tokių klausimų, kaip strategija prieš terorizmą, santykiai su Rusija, imigracija, priims D Trumpas.
„Tai, kad kandidatų į vyriausybės sekretorius tarpusavio nuomonės ir kai kurių sekretorių ir D.Trumpo nuomonės nesutampa, nėra nieko naujo. Ankstesni prezidentai taip pat pasikviesdavo visiškai skirtingų pozicijų sekretorių ir patarėjų, kad būtų palaikoma nuomonių įvairovė“, – primena M.Chorevas.
Vis dėlto, priduria jis, kad ir kokia svarbi būtų vyriausybės narių nuomonė, galutinius sprendimus dėl tokių klausimų, kaip strategija prieš terorizmą, santykiai su Rusija, imigracija, priims D.Trumpas:
„Ieškantiems atsakymo, kaip galėtų atrodyti vyriausybės pozicija, mano patarimas būtų klausyti to, ką sako prezidentas. Būtent iš to galima spręsti, kokia linkme jis nori vesti savo vyriausybę. Manau, kad pradėjęs darbą prezidentas supras, kad yra tam tikri limitai, ko jis šiose pareigose gali ir negali pasiekti. Galbūt jis turi tikrai grandiozinių ar radikalių planų, bet jis supras, kad yra tam tikri barjerai – ar tai būtų Kongresas, ar Aukščiausiasis Teismas, ar viešoji nuomonė.“
Kaip seksis „valyti pelkę“
Vienas iš D.Trumpo šūkių per rinkimus buvo „išvalysime pelkę“. Prezidentas turėjo omenyje, jo manymu, korumpuotus Vašingtono darbuotojus, lobistų įtaką valdžiai, politinius apdovanojimus už paramą rinkimų kampanijose. Tačiau D.Trumpo siūlomi kandidatai į vyriausybės kabinetą – beveik visi milijonieriai ir du milijardieriai, kas savaime nėra blogai.
Tačiau analitikai pastebi, kad didžioji dalis iš stambių verslų atėjusių būsimų vyriausybės sekretorių visai neseniai patys samdė lobistus siekdami patenkinti savo kompanijų interesus ir ne vienas didelėmis sumomis rėmė D.Trumpo rinkimų kampaniją. Jei sudėtume visų D.Trumpo kabineto kandidatų valdomą turtą, ji būtų didesnė nei 39 skurdžiausių pasaulio valstybių metinis BVP kartu sudėjus. Tai ideali komanda kitam D.Trumpo rinkimų pažadui įgyvendinti ir vesti šalį į priekį kaip vieną didelę kompaniją.
„Žmonės, balsavę už D.Trumpą, prezidentu norėjo matyti milijardierių, kad šis galėtų išspręsti jų problemas, šie žmonės balsavo už kandidatą iš pasiturinčiųjų klasės, – kalba M.Chorevas. – Todėl nemanau, kad rinkėjai nusivils D.Trumpo kabinetu. Kandidatai yra tai, ko jiems galbūt iki šiol trūko, t. y. daug galingų žmonių. Vis dėlto įtariu, kad ateityje jie gali nusivilti kabineto darbo rezultatais.“
Pasak politikos mokslų daktaro Royce`o Carrollo iš Esekso universiteto, per rinkimų kampaniją D.Trumpas tvirtino, kad būtent milijonierių ir milijardierių klasės gyvenimas yra paprastų žmonių troškimų vizija, todėl jie gali sakyti, kad gerai žino, ko nori dauguma amerikiečių.
Ginčų dėl sekretorių greičiausiai nebus
D.Trumpo paskirtus sekretorius dar turės patvirtinti Senatas, kuriame dominuoja respublikonai. Kol kas patvirtintas tik gynybos sekretorius – buvęs laivyno generolas Jamesas Mattisas. Nors tarp respublikonų yra nesutarimų dėl D.Trumpo, pasak politikos mokslų daktaro R.Carrollo, ginčų dėl sekretorių nebus. Daugiausia abejonių ir pasipriešinimo kyla dėl vieno kandidato Rexo Tillersono, kurį D.Trumpas norėtų matyti valstybės sekretoriaus poste.
Anot R.Carrollo, palyginti su praėjusiomis respublikonų vyriausybėmis, R.Tillersonas yra visiškai netradicinis variantas, jis turės pagrindinį vaidmenį santykiuose su kitomis valstybėmis: „Taip, jis turi tarptautinio verslo patirties, bet neturi tarptautinės politikos patirties. Respublikonų partijoje pastaruoju metu diskutuojama, kuria linkme reikėtų pakreipti santykius su Rusija. O štai R.Tillersonas turi glaudžių ryšių su Rusijos verslininkais ir tam tikrų ryšių su vyriausybe.“
Be to, priduria R.Carrollas, kandidatas į darbo sekretoriaus postą Andrew Puzderis, greitojo maisto restoranų tinklo vadovas, demokratų laikomas labai šališku kandidatu. Praeityje jis taip pat buvo rėmęs imigracijos reformą – suteikti leidimą gyventi dokumentų neturintiems imigrantams, todėl šiuo klausimu išsiskiria jo ir D. Trumpo, kuris žadėjo įvesti antiimigracinę politiką, nuomonė.
„Vienas skandalingiausių kandidatų yra Rickas Perry, galintis tapti energetikos sekretoriumi ir Aplinkosaugos komiteto vadovu. Jo pozicija gamtosaugos klausimais iš esmės prieštarauja tam, ką šis komitetas daro apskritai. Jį galima vadinti netgi radikaliu kandidatu, teigiančiu, kad klimato kaita yra politizuota. Labai tikėtina, kad ateityje sulauksime kontroversiškų R. Perry veiksmų“, – svarsto R.Carrollas.
Grėsmė kyla ir pačiam D.Trumpui
Ne vienas kandidatas į sekretoriaus postą turi arba turėjo glaudžių ryšių su sfera, kuriai vadovautų. Anot R.Carrollo, privatūs interesai gali tapti silpniausia vyriausybės dalimi. Kol kas pačiam D.Trumpui bent jau per kampaniją pavyko atsiriboti nuo savo verslo interesų, bet čia kyla grėsmė pačiam D.Trumpui, jei kažkam iš kabineto iškiltų įtarimų dėl korupcijos.
Tiek R.Carrollas, tiek M.Chorevas teigia, kas šalyje yra ne vienas saugiklis, užtikrinantis, kad privatūs ir viešieji interesai būtų aiškiai atskirti, tačiau išlikti budriems ir atidžiai stebėti vyriausybės darbą, ypač kai žiniasklaidos įtaka ir laisvė pastaruoju metu smuko, gali būti sunkiau.
Pasak politologo, minėtus saugiklius nuolatos nori paveikti įvairios suinteresuotos grupės ar net pats prezidentas, tad šiuo metu reikia būti budriems, kad etikos normos nebūtų peržengtos.
„Paskutiniu metu, ypač dėl praėjusių rinkimų, aš pats daug mažiau pasitikiu šalies politine sistema. Rinkimai parodė, kad JAV gyventojai lengvai paveikiami ir pažeidžiami. Nuo šiandien turėsime tikrinti, kad ištisus metus kurtos sistemos, užkertančios kelią korupcijai, piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, atlaikytų spaudimą“, – tikina M.Chorevas.
Nerimą kelia ne vienas faktas
D.Trumpas ne kartą pabrėžė sieksiantis pagerinti santykius su Rusija ir jos vadovu Vladimiru Putinu, o NATO buvo pavadino atgyvenusia sąjunga. Bet jau patvirtintas gynybos sekretorius, Pentagono vadovas J. Mattisas laikosi kiek atsargesnės pozicijos. Jis, kalbėdamas Senate, pabrėžė remiantis planus užmegzti šiltesnius santykius su Maskva, bet taip pat sakė, kad tai nebus lengva, be to, Rusiją įvardijo kaip vieną iš pagrindinių grėsmių.
Politikos mokslų daktaras R.Carrollas teigia, kad santykių su Rusija perspektyva – vienas sunkiausiai nuspėjamų klausimų. Pasak jo, tiek tarp kabineto kandidatų, tiek tarp D.Trumpo patarėjų yra asmenų, kurie tiesiogiai suinteresuoti palaikyti šiltus santykius su Rusija. Bet kartu yra kandidatų, sakančių, kad V.Putinas nėra geras patikimo partnerio variantas.
„Jei gynybos sekretorius tikrai bus J. Mattisas, tikėtina, kad didelių staigių pokyčių saugumo, gynybos, NATO klausimais nebus. Man atrodo, kad jo funkcija bus oponuoti vyriausybės daugumos nuomonei. Vis dėlto jis neturės daug galių kitais klausimais, todėl, kalbėdami apie verslo sferą, galime tikėtis, kad bus diskusijų, ar Rusijai sušvelninti, ar panaikinti sankcijos“, – svarsto R.Carrollas.
Vis dėlto, priduria jis, tikriausiai didžiausią įtaką paties D.Trumpo sprendimams turės ne vyriausybės nariai, o jo asmeniniai patarėjai, tokie kaip Steve`as Bannonas, kurį tikrai galima „dėti“ į vieną sekciją su R.Tillersonu.
R.Carrollui antrina ir M.Chorevas: „D.Trumpo patarėjai yra labai spalvingos asmenybės, turinčios stiprią nuomonę. Patarėjai nacionalinio saugumo, politikos klausimais yra vieni radikaliausių. Jei nuo jų priklausys prezidento sprendimai, tie, kurie tikisi nuosaikesnės D.Trumpo pozicijos nei per rinkimų kampaniją, turėtų sunerimti.“
D.Trumpas ir jo komanda turi daug ambicijų, kad su Rusija jiems pavyks susitarti daug paprasčiau, nei tai pavyko B.Obamai, ar tai būtų Ukrainos, ar „Islamo valstybės“, ar Sirijos klausimas, kalba M.Chorevas. Be to, mano jis, greitai jie supras, kad susitarti nėra paprasta dėl elementarių, bet gilių skirtumų tarp Rusijos ir Vakarų.
Nors ne vienas faktas, kad D.Trumpas sėdi supervalstybės vadovo kėdėje kelia nerimą, abu ekspertai sutaria, kad artėjantys metai bus labai įdomūs, tikrai bus ką komentuoti, analizuoti, sekti, tikrinti ir užtikrinti
