„Atrodo, kad iki šios dienos, Jom Kipuro, pavyko išvengti islamistinių motyvų paskatinto išpuolio“, – nurodė A.Laschetas.
„Padarysime viską, ką tik galime, kad išsiaiškintume, kokie tinklai galėjo būti atsakingi“ už sąmokslą, nukreiptą prieš žydų maldos namus Hageno mieste, pridūrė jis.
Ši byla atgaivino prisiminimus apie prieš dvejus metus įvykdytą išpuolį prie sinagogos rytiniame Halės mieste, kur neonacis šaulys siekė įsiveržti į žydų maldos namus, kai tikintieji joje minėjo Jom Kipurą.
Vėlai trečiadienį prie vakariniame Hageno mieste esančios sinagogos, kuri dėl atakos grėsmės buvo priversta atšaukti renginį, buvo dislokuotos itin gausios policijos pajėgos.
„Buvo kilęs išpuolio prieš Hageno sinagogą pavojus“, – pareiškė Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas, pridūręs, jog policija „tikriausiai užkirto tam kelią“.
Tyrėjai surengė kratų mieste, per tviterį pranešė policija. Jos duomenimis, tarp keturių suimtųjų yra 16 metų Hageno gyventojas.
Tiek savaitraštis „Spiegel“, tiek dienraštis „Bild“, nenurodydami šaltinių, pranešė, kad šalies užsienio žvalgybos tarnyba pasidalino su policija informacija, kad 16 metų siras planavo detonuoti sprogmenis sinagogoje.
Per 2019 metų išpuolį tik užrakintos sinagogos durys sutrukdė užpuolikui surengti skerdynes.
Nepavykus patekti į vidų, jis nušovė praeivę ir kebabinėje buvusį vyrą.
Už ataką, kuri vos netapo didžiausiu antisemitiniu išpuoliu šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, šaulys Stephanas Ballietas pernai buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
„Didžiausia grėsmė“
Pastaraisiais metais Vokietijoje auga antisemitinių nusikaltimų skaičius. 2019-aisiais užregistruoti 2 032 tokie nusikaltimai – 13 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Tai paskatino savikritiškai pažvelgti į save visuomenę, itin daug dėmesio skiriančiai atgailai už Adolfo Hitlerio nacistinio režimo įvykdytą 6 mln. Europos žydų nužudymą per Antrąjį pasaulinį karą.
Tačiau nuotaikos pradėjo kisti, be kita ko, į parlamentą patekus kraštutinių dešiniųjų partijai AfD, kurios lyderiai atvirai kvestionuoja Vokietijos istorinės atminties kultūrą.
Pastaraisiais metais augantį priešiškumą žydams lėmė ir daugiau nei milijono prieglobsčio prašytojų antplūdis – daugiausia iš musulmoniškų šalių, tokių kaip Sirija, Afganistanas ir Irakas.
Po Vokietijoje pasipiktinimą sukėlusios 2018 metų balandį įvykusios atakos vienam migrantui iš Sirijos buvo iškelti kaltinimai dėl žydišką kipą užsidėjusio izraeliečio užpuolimo diržu.
Vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis šį mėnesį pareiškė, kad nuo 2000 metų vokiečių saugumo tarnybos užkirto kelią 23 teroristiniams išpuoliams.
Pastaraisiais metais islamistai Vokietijoje surengė kelias smurtines atakas; iš jų daugiausiai aukų pareikalavo 2016 metų gruodį įvykdytas išpuolis, kai Berlyno kalėdinėje mugėje žuvo 12 žmonių į minią įsirėžus sunkvežimiui.
Užpuolikas – pasiprašyti prieglobsčio nesėkmingai mėginęs tunisietis – buvo džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ šalininkas.
Pernai spalį per išpuolį peiliu Drezdeno mieste žuvo žmogus, o dar vienas buvo sunkiai sužeistas. Gegužę dėl tos homofobinės atakos buvo nuteistas 21 metų siras, turėjęs sąsajų su islamistais.
Saugumo tarnybų duomenimis, 2015–2018 metais pavojingais laikomų islamistų skaičius Vokietijoje smarkiai išaugo.
Tačiau nuo to laiko jų skaičius sumažėjo: naujausiais duomenimis, pavojingais laikomi 615 tokių asmenų, o 2018 metų sausį jų buvo 730.
Tuo pat metu Vokietija grumiasi su kraštutinių dešiniųjų smurto banga.
Remiantis gegužę paskelbtais oficialiais duomenimis, dešiniųjų ekstremistų įvykdytų nusikaltimų skaičius Vokietijoje 2020 metais šoktelėjo iki aukščiausio lygio šalies pokario istorijoje.
Pernai policija užregistravo 23 604 ultradešiniųjų nusikaltimus – per 5 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Tai yra didžiausias skaičius nuo 2001-ųjų, kai buvo pradėta registruoti tokius nusikaltimus.
H.Seehoferis dešiniojo sparno ekstremizmą yra pavadinęs „didžiausia grėsme“ Vokietijai.
