Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Svarbiausi 2018-ųjų rinkimai: nuo išbandymo JAV respublikonams iki užtikrintos V.Putino pergalės

Šiemet vykusių rinkimų rezultatai stebino mažiau nei 2016-aisiais. Prancūzijoje triumfavo Emmanuelis Macronas, Vokietijoje, nors ir sunkiai, pergalę išplėšė Angelos Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga, populistai buvo sutriuškinti ir Nyderlanduose. Vis dėlto 2018-aisiais Europos ir viso pasaulio gyventojai turės priimti ne mažiau svarbius sprendimus.
Rinkimai JAV
Svarbiausi 2018-ųjų rinkimai: nuo išbandymo JAV respublikonams iki užtikrintos V.Putino pergalės / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Čekijos prezidento rinkimai

Sausį Čekijoje vyksiantys prezidento rinkimai nupieš gana aiškų situacijos Vidurio ir Rytų Europoje paveikslą. Politologas Johnas Turesas rašo, kad balsuodami čekai parodys, kam teikia pirmenybę – Rusijai ar 1989-ųjų revoliucijos idėjoms.

Rinkimuose dalyvaus dabartinis prezidentas socialdemokratas Milošas Zemanas, pagarsėjęs prorusišku ir antimusulmonišku požiūriu. Šiuo metu jis pirmauja apklausose – už M.Zemaną ketina balsuoti 32 proc. rinkėjų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jiri Drahošas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jiri Drahošas

Nuo jo apie 10 proc. atsilieka Jiri Drahošas – chemikas, centristas ir tolimesnės Europos integracijos rėmėjas. Jam iššūkį meta Mirekas Topolanekas – centro dešiniųjų pažiūrų verslininkas ir buvęs premjeras, nušalintas nuo pareigų pareiškus nepasitikėjimą.

Egipto prezidento rinkimai

Tarp vasario ir gegužės suplanuotuose rinkimuose dabartinis prezidentas Abdelis Fattah al Sisi, į valdžią atėjęs po karinio perversmo, turi nemažus šansus laimėti. Pergalei nekliudo nei neišpildyti pažadai pagreitinti ekonominį augimą, nei kaltinimai žmogaus teisių pažeidimais ar faktas, kad nuo 2016-ųjų Egipte tęsiasi nepaprastoji padėtis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Abdelis Fattah al Sisi
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Abdelis Fattah al Sisi

Tiesa, A.F.al Sisi populiarumas šiek tiek smuko rugpjūtį, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nutraukė 100 mln. dolerių (83 mln. eurų) vertės ekonominę ir karinę paramą Egiptui.

Garsiam opozicijos lyderiui Khaledui Ali birželį pareiškus, kad „jei rinkimai būtų sąžiningi, bet kas galėtų nugalėti Sisi“, jis buvo trims mėnesiams įkalintas už „visuomenės moralės pažeidimą“. Panašu, kad dėl šių kaltinimų K.Ali nebus leista dalyvauti prezidento rinkimuose.

Italijos parlamento rinkimai

Kai tokių Europos šalių kaip Jungtinė Karalystė (JK), Vokietija, Austrija ir Čekija rinkimuose iškilo populistai, atėjo Italijos eilė.

Netradicinės partijos vaidmenį kovo 4 d. vyksiančiuose rinkimuose vaidins „Penkių žvaigždžių judėjimas“ – antieuropietiška kairiųjų partija, pasisakanti už tiesioginės demokratijos stiprinimą. Apklausų duomenimis, jai ant kulnų lipa centro kairiųjų Demokratų partija.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Silvio Berlusconi
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Silvio Berlusconi

Rinkimuose taip pat dalyvauja skandalingai pagarsėjusio buvusio premjero Silvio Berlusconi partija „Forza Italia“ ir centro dešiniųjų „Šiaurės lyga“, pasisakanti už išstojimą iš ES ir besipriešinanti imigrantams.

„Quartz“ rašo, kad nesvarbu, kuri partija laimės, jos vadovavimas nebus lengvas: ekonominės stagnacijos kaustomoje Italijoje teks bandyti sumažinti skolas ir sutvarkyti problematišką bankų sistemą. Be to, didelė „pakibusio parlamento“ (kai nė viena partija neturi garantuotos daugumos – red.) tikimybė gali prisidėti prie nestabilumo.

Rusijos prezidento rinkimai

Artėjančių Rusijos prezidento rinkimų baigtis aiški jau dabar. Maždaug 80 proc. rinkėjų paramą turintis dabartinis lyderis – 60 metų amžiaus Vladimiras Putinas – kovo 18 d. užsitikrins ketvirtą kadenciją.

„Scanpix“/AP nuotr./Aleksejus Navalnas (viduryje) ir jo bendražygiai
„Scanpix“/AP nuotr./Aleksejus Navalnas (viduryje) ir jo bendražygiai

Vadinasi, lieka vienintelė intriga – ar pavyks aršiam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui mobilizuoti piliečius boikotuoti rinkimus. Pačiam A.Navalnui, kampaniją pradėjusiam dar prieš 15 mėnesių, nebuvo leista varžytis dėl prezidento posto – esą, jis, lygtinai nuteistas už turto grobstymą, neatitinka kandidatams keliamų reikalavimų. Pats opozicionierius tokius kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.

Tiesa, Kremliui boikoto idėja kelia nerimą – pareigūnai jau užsiminė apie galimus teisinius padarinius už raginimus nebalsuoti kovo rinkimuose.

Staigmenų gali pateikti nebent „Rusijos Paris Hilton“ vadinama kandidatė Ksenija Sobčiak, pykdžiusi rusus pareiškimais apie Krymo priklausymą Ukrainai ir palaikymą Vakarų skirtoms sankcijoms.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Ksenijos Sobčiak spaudos konferencija Maskvoje
„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Ksenijos Sobčiak spaudos konferencija Maskvoje

Tiesa, kai kurie kritikai mano, kad buvusio Sankt Peterburgo mero ir Vladimiro Putino globėjo Anatolijaus Sobčiako duktė bei nepriklausoma žurnalistė iš tiesų yra Kremliaus statytinė. Jie spėja, kad tokiu būdu siekiama padidinti rinkėjų aktyvumą ir rinkimams suteikti teisėtumo įspūdį.

Vengrijos parlamento rinkimai

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz“ spėjo užsitraukti Europos politikų ir intelektualų nemalonę: ES piktinosi nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklos ribojimais, bandymu uždaryti Vidurio Europos universitetą, prieš migrantus ir musulmonus nukreipta retorika bei demokratijos šalyje silpninimu. Vis dėlto apklausos rodo, kad „Fidesz“ palaiko per 50 proc. rinkėjų.

Populistas V.Orbanas teigė, kad imigracija – vienas svarbiausių klausimų, kuris nulems pavasarį vyksiančių rinkimų rezultatus. „Kitais metais rinkėjai nuspręs, ar jie išliks laisva tauta, ginančia savo kultūrinį palikimą, ar prisijungs prie tų, kurie, remdami imigraciją ir integraciją, naikina tradicines Europos vertybes“, – sakė Vengrijos premjeras.

„Scanpix“/AP nuotr./Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas
„Scanpix“/AP nuotr./Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

Kol kas didžiausią iššūkį „Fidesz“ meta kraštutiniai dešinieji „Jobbik“ (už partiją ketina balsuoti 17,2 proc. rinkėjų) ir Socialistų partija (10,8 proc.). „Politico“ rašo, kad siekiančios įveikti „neliberalios demokratijos čempioną“ V.Orbaną, kai kurios kairiųjų partijos svarsto galimybę susivienyti su ES vėliavas deginančiais ir Kremlių palaikančiais „Jobbik“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Jobbik“ partijos rėmėjai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Jobbik“ partijos rėmėjai

Irako parlamento rinkimai

Gegužės 12 d. prie balsadėžių keliausantys irakiečiai turi apie daug ką pamąstyti: po beveik 15 metų trukusios JAV invazijos Irakas ir toliau išlieka pavojinga vieta; „Islamo valstybė“ prarado kalifatą, tačiau vis dar kelia grėsmę; rugsėjį įvykęs Irako kurdų balsavimas dėl nepriklausomo Kurdistano įkūrimo iškėlė klausimą dėl šalies teritorinio vientisumo.

Be to, Iranas ir kitos šalies kaimynės gali bandyti pakreipti rinkimus savo naudai. Net jei balsavimas praeis sklandžiai, Irako politikai gali taip ir nesugebėti sudaryti stabilios vyriausybės.

Rinkimai Meksikoje

Liepos 1 d. vyksiančiuose Meksikos Deputatų rūmų ir Senato rinkimuose aišku tik viena – valdančioji Institucinė revoliucinė partija (PRI) tikrai nelaimės. Partijai priklausančio dabartinio prezidento Enrique Penos Nieto režimas spėjo įsivelti į daugybę skandalų: nuo opozicijai priklausančių studentų žudymo iki korupcijos. O kur dar sulėtėjusi ekonomika ir suaktyvėjusios narkotikų prekeivių gaujos?

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto.

2018-aisiais šalyje bus renkami ne tik 500 Deputatų rūmų ir 128 Senato nariai, bet ir naujas prezidentas. Apklausų duomenimis, juo turėtų tapti buvęs Meksiko miesto meras Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. Tiesa, 2006-aisiais jam pergalė iš rankų išsprūdo tik todėl, kad atsisakė dalyvauti debatuose.

Afganistano parlamento rinkimai

Kalbėdami apie liepos 7 d. numatytus Afganistano parlamento rinkimus, politologai bando ne nuspėti jų nugalėtoją, o svarsto, ar jau dvejus metus atidedamas balsavimas apskritai įvyks. Abejones kelia techniniai klausimai, pavyzdžiui, iš kur gauti rinkimų organizavimui reikalingus 210 mln. dolerių (175 mln. eurų) ar kaip užtikrinti balsavimo skaidrumą.

Be to, daugybėje šalies vietų – itin nesaugu: Afganistano vyriausybė teigia kontroliuojanti tik 56,7 proc. teritorijos.

Brazilijos prezidento rinkimai

Politiniai skandalai, pavyzdžiui, prezidentės Dilmos Rousseff nušalinimas 2016-aisiais ar dabartiniam prezidentui Micheliui Temerui pateikti kaltinimai korupcija gali lemti populizmo augimą. Tikėtina, kad spalį vyksiančių rinkimų metu nugalės kandidatas „iš šalies“, pavyzdžiui, buvęs karininkas Jairas Bolsonaro.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dilma Rousseff
AFP/„Scanpix“ nuotr./Dilma Rousseff

Naujasis šalies vadovas gali atšaukti M.Temero administracijos bandomą įgyvendinti mokesčių reformą ir tokiu būdu užkirsti kelią ekonominiam šalies augimui.

JAV vidurio kadencijos rinkimai

Lapkričio 6 d., įpusėjus Donaldo Trumpo prezidentavimo kadencijai, bus sprendžiama, kas užims visas 435 vietas Atstovų rūmuose ir 33 iš 100 vietų Senate. Šiuo metu Atstovų rūmuose daugumą turi Respublikonų partija, tačiau vidurio kadencijos rinkimai gali pakeisti galios santykį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas pasirašo įstatymą dėl mokesčių reformos
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas pasirašo įstatymą dėl mokesčių reformos

„The Guardian“ rašo, kad šiuos rinkimus galima laikyti referendumu, apsprendžiančiu D.Trumpo prezidentavimą ir jo pasiekimus. Ant kortos pastatyta daug: demokratų pergalės atveju kiltų kliūčių D.Trumpo įstatymų leidybos darbotvarkei ir išaugtų apkaltos rizika. Be to, demokratai kontroliuotų Kongreso komitetus ir turėtų galimybę prižiūrėti administracijos darbą.

„Real Clear Politics“ gruodį atliktos apklausos duomenimis, už demokratų kandidatą balsuotų 49,1 proc rinkėjų, tuo tarpu už respublikonų – 36,3 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų