Pasirinkimas dėl Kinijos
Sausio 11-ąją Taivanas rinks naują prezidentą. Dėl šio posto konkuruoja dabartinė šalies vadovė Tsai Ing-wen iš Progresyviųjų demokratų partijos (DPP) ir Hanas Kuo-Yu iš Nacionalistinės Gomindano partijos (KMT).
Šie rinkimai gali turėti ryškių politinių padarinių, kadangi kandidatų nuomonės Taivano nepriklausomybės klausimu smarkiai išsiskiria. Tsai Ing-wen ir DPP pasisako už Taivano nepriklausomybę, o Hanas Kuo-Yu bei KMT – už glaudesnius ryšius su Kinija.
Apskritai Taivanas – nepriklausoma valstybė, nors niekada formaliai nepaskelbė nepriklausomybės. Taivaną, kaip nepriklausomą šalį, pripažįsta tik 18 valstybių, Lietuvos tarp jų nėra. Šaliai vadovaujant Tsai Ing-wen, Taipėjus siekia glaudesnių ryšių su Vašingtonu.
Taivane nerimą dėl Kinijos sustiprino jau pusmetį Honkonge besitęsiantys protestai.
Tyrimų centro „Council on Foreign Relations“ (CFR) ekspertas Joshua Kurlantzickas rašo, kad dėl jų Hanas Kuo-Yu pastaruoju metu sušvelnino toną. Pavyzdžiui, tikino, kad niekada nepritartų „susivienijimo“ planui pagal „vienos šalies dviejų sistemų“ principą, veikiantį Honkonge.
Trečias kartas nemeluoja?
2019 metais izraeliečiai jau du kartus rinko parlamentą, ir abu kartus vyriausybė nebuvo sudaryta. Nei dabartiniam premjerui B.Netanyahu, nei pagrindiniam jo varžovui Benny Gantzui nepavyko užsitikrinti bent pusės įstatymų leidėjų paramos 120 vietų Knesete.
TAIP PAT SKAITYKITE: Į Izraelio politiką sugrįžta tyleniai – dešinieji prisibijo burnos neaušinančio generolo
Dar vieni rinkimai numatomi ateinantį kovą, tačiau viešosios nuomonės apklausos rodo, kad ir tuomet Izraelis gali likti politinėje aklavietėje.
B.Netanyahu trijose atskirose bylose kaltinamas korupcija. Vis dėlto gruodžio pabaigoje jis laimėjo vidinius partijos „Likud“ rinkimus ir ves ją į kovo rinkimus.
Galimi pokyčiai Lenkijoje
2020-ųjų gegužę kaimynai lenkai rinks naują prezidentą. Perrinkimo siekiančiam dabartiniame šalies vadovui Andrzejui Dudai iššūkį meta pagrindinės opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) iškelta Seimo maršalkos pavaduotoja Malgorzata Kidawa-Blonska. Taip pat laukiama, kol savo kandidatus paskelbs kairiųjų partijos.
Kol kas apklausos žada A.Dudos pergalę prieš M.Kidawą-Blonską, optimistiškai dabartinius valdančiuosius nuteikia ir spalį vykusių parlamento rinkimų rezultatai. Juose už partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS) balsavo 43,59 proc. rinkėjų, o už su PO vėliava susibūrusias opozicines partijas – 27,4 proc. rinkėjų.
Vis dėlto, politologas Marijušas Antonovičius anksčiau 15min sakė, kad A.Duda turi silpnybių, o pergalę šiuose rinkimuose iškovoti gali dar neįvardytas kairiųjų kandidatas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Įsibėgėjančiuose Lenkijos prezidento rinkimuose dar ne metas nurašyti opoziciją
2015 metais prie valstybės vairo stojusi PiS vykdė itin dosnią socialinę politiką – padidino išmokas šeimoms bei pensininkams. Tačiau taip pat apribojo visuomeninio transliuotojo laisvę, pasitelkė itin griežtą retoriką imigrantų ir seksualinių mažumų atžvilgiu, įgyvendino prieštaringai vertinamą teismų reformą, dėl kurios konfliktuoja su Europos Sąjunga.
Akys – ir vėl į Honkongą
Politologai prognozuoja, kad jau pusmetį protestuojančiame Honkonge demonstracijos greitu metu nesibaigs. Todėl, kaip rašo CFR ekspertai, rugsėjį suplanuoti rinkimai į Teisėkūros tarybą išlieka atviras klausimas.
Esą lapkričio savivaldos rinkimuose sėkmingai pasirodžius už demokratiją pasisakantiems kandidatams, Pekinas šiuos rinkimus gali blokuoti, nors dėl to sulauktų tarptautinės kritikos.
Visuomenė renka tik 35 iš 70-ies Teisėkūros tarybos deputatų, likę išrenkami pasitelkiant mechanizmus, kuriuos Pekinas gali paveikti.
15min primena, kad protestai Honkonge kilo dėl prieštaringo ekstradicijos įstatymo, kurį priėmus Honkongas galėtų išduoti nusikaltimais įtariamus asmenis visoms šalims, tarp jų ir Kinijos. Galiausiai įstatymo projektas buvo atmestas, tačiau visuomenės nepasitenkinimas peraugo į platesnį raginimą užtikrinti miestui didesnę demokratiją.
Apkaltos temdomi rinkimai
Jau dabar netyla kalbos apie kitą lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Teoriškai egzistuoja galimybė, kad perrinkimo siekiantis Donaldas Trumpas bus nušalintas dėl jam įvykdytos apkaltos, vis dėlto, neabejojama, jog Baltųjų rūmų vadovas bus išteisintas Senate.
TAIP PAT SKAITYKITE: Apkalta D.Trumpui – istorinė akimirka ar dar vienas mūšis JAV pilietiniame kare?
Dėl Demokratų partijos nominacijos šiemet varžosi rekordinis kandidatų skaičiaus. Kol kas apklausose pirmauja buvęs Baracko Obamos viceprezidentas, centristas Joe Bidenas, kairieji Vermonto senatorius Bernie Sandersas ir Masačusetso senatorė Elizabeth Warren.
Gruodžio viduryje Kvinipiakų universiteto visuomenės nuomonės tyrimų centro surengta apklausa parodė, kad D.Trumpo darbu prezidento poste patenkinti 43 proc. respondentų. Šis skaičius yra gerokai mažesnis nei buvo beveik visų šių laikų prezidentų maždaug tuo pačiu jų kadencijos laikotarpiu, tačiau pastaruoju metu parama prezidentui, nepaisant apkaltos, augo.
Politologas Kęstutis Girnius anksčiau šiemet 15min teigė, kad prie D.Trumpo pergalės gali prisidėti stipri JAV ekonomika, demokratų kandidatų tarpusavio kovos, buvimas poste rinkimų metu. Ligi šiol JAV istorijoje tik penki šalies vadovai neužsitikrino antros kadencijos.
Pagaliau rinkimai Palestinoje?
Prognozuojama, kad kitą vasarį gali įvykti Palestinos parlamento rinkimai. Spalį prezidentas Mahmoudas Abbasas pavedė Centriniam rinkimų komitetui pradėti pasirengimą rinkimams, balsavimui lapkritį buvo pritarusios visos palestiniečių frakcijos.
Paskutinį kartą palestiniečiai įstatymų leidybos organą rinko 2006 metais. Tuomet Izraelis priešinosi rinkimams, tačiau galiausiai premjeras Arielis Sharonas pasidavė Baltųjų rūmų spaudimui.
Palestinos politikai tikina, kad rinkimai vyktų tik tuo atveju, jei būtų balsuojama Vakarų Krante, Gazos Ruože ir Rytų Jeruzalėje. Ši miesto dalis, remiantis tarptautine teise, yra okupuota, todėl nuogąstaujama, kad Izraelis neleistų joje vykti balsavimui. Tai būtų tarsi pripažinimas, kad Rytų Jeruzalė priklauso Palestinai.
Tikimasi, kad rinkimai galėtų suvienyti ir Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą. Pastarąjį valdo JAV ir Europos Sąjungos teroristine organizacija laikoma „Hamas“, Vakarų Krantą – nacionalinė socialdemokratinė partija „Fatah“.
