Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.
„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama jame.
Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.
„Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija“, – nurodoma jame.
Suomijos pavyzdžiu dar šios savaitės pabaigoje turėtų pasekti Švedija – dar ir dėl to, kad šios kaimynės greičiausiai derina veiksmus.
Manoma, kad NATO sąjungininkai greitai priims Suomiją iš Švediją, penki skirtingi diplomatiniai šaltiniai patvirtino naujienų agentūrai „Reuters“.
Pereinamuoju laikotarpiu, kol maždaug metus truks Suomijos ir Švedijos narystės NATO ratifikavimo procesas, Šiaurės šalyse turėtų būti dislokuota daugiau karių, kad Rusija būtų atgrasyta.
Platesniame Šiaurės regione NATO jau priklauso Norvegija, Danija ir trys Baltijos šalys. Suomijos ir Švedijos priėmimas neabejotinai supykdys Maskvą, kuri teigia, kad Aljanso plėtra kelia tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui.
Kremlius jau yra pagrasinęs Suomijai ir Švedijai „rimtomis karinėmis ir politinėmis pasekmėmis“.
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad kaimyninės Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, šios šalies lyderiams paskelbus, kad jie remia Helsinkio prisijungimą prie JAV vadovaujamo gynybos aljanso.
„NATO plėtra ir Aljanso artėjimas prie mūsų sienų nedaro pasaulio ir mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas stojimui į NATO viršijo 70 proc.
Bet Suomijos prezidentas S.Niinisto, paklaustas, ar Suomija neprovokuoja NATO, pareišė, kad dėl dabartinio proceso kaltas tik Vladimiras Putinas: „Atsakau, kad tai jis tai sukėlė. Tegul pasižiūri į veidrodį.“
S.Niinisto atkreipė dėmesį, kad saugumo padėtis Europoje iš pagrindų pasikeitė, nes Maskva anksčiau laikydavo prie jokių karinių blokų nesišliejusias Suomiją ir Švediją „stabilizuojančiu“ veiksniu Baltijos jūros regione.
„Tačiau tuomet, praeitų metų pabaigoje, jie pareiškė, kad Suomijai ir Švedijai negalima įstoti į NATO. Jie pareikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių. Rusija iš tikrųjų pareiškė, kad jūs neturite savo valios“, – aiškino S.Niinisto.
Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.
Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų.
Visuomenės nuomonė smarkiai pakito po vasario 24-osios.
Švedijos valdančioji partija poziciją dėl narystės NATO paskelbs sekmadienį.
NATO reikalų ekspertė Iro Sarkka iš Helsinkio universiteto prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors S.Niinisto viešai neatskleidė savo pozicijos, jis pateikė tam tikrų užuominų, rodančių, kad prezidentas linkęs pritarti stojimui.
„Prezidentas nebekalba apie ES gynybos variantą ar Suomijos, kaip tarpininkės tarp Rytų ir Vakarų, vaidmenį“, – sakė ji.
Kiti žingsniai
Trečiadienį Suomijos parlamento Gynybos komitetas taip pat priėjo prie išvados, kad narystė NATO būtų „geriausias pasirinkimas“ šalies saugumui garantuoti, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pablogėjus saugumo padėčiai Europoje.
Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių pritaria narystei Aljanse.
„Suomija 100 proc. pateiks paraišką, ir labai tikėtina, kad iki metų pabaigos ji taps nare“, – prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą AFP sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas Charly Saloniusas-Pasternakas.
Kaimyninė Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso, todėl tikimasi, kad abi šalys vienu metu pateiks paraiškas dėl narystės. Švedijos valdančioji partija poziciją dėl stojimo į NATO paskelbs sekmadienį.
Kitas Suomijos žingsnis – sekmadienį numatytas prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto – institucijos, kurią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas ir ne daugiau kaip šeši ministrai – posėdis.
Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui.
Kai šalis oficialiai pateiks paraišką dėl stojimo į NATO, ją turės ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai. Šis procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto antradienį sakė manąs, kad Suomija visateise NATO nare galėtų tapti ne anksčiau kaip spalio pradžioje.
„NATO generalinis sekretorius yra sakęs, kad šis procesas užtruks nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Mano asmenine nuomone, terminas būtų artimesnis keturiems, o ne dvylikai mėnesių“, – sakė P.Haavisto.