Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as negaili didžiulių politinių pastangų, kad būtų išspręstas jau 16 mėnesių besitęsiantis karas su prorusiškais separatistais ir būtų atkurta taika neramiame Europos Sąjungos rytiniame paribyje.
Vasarį jie praleido 17 valandų, įtemptai derėdamiesi su V.Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka Baltarusijos sostinėje Minske, kol galiausiai buvo pasirašyta taikos sutartis, įpareigojanti greitai baigti kautynes ir išspręsti visus politinius nesutarimus iki šių metų pabaigos.
Tačiau vadinamoji 2-oji Minsko sutartis buvo nuolat pažeidinėjama konflikto šalių.
Kaip rodė Jungtinių Tautų duomenys, daugiau negu 5,3 tūkst. žmonių buvo žuvę iki vasario, kai keturi lyderiai mėgino nutraukti kruviniausią ir labiausiai destabilizuojantį konfliktą Europoje nuo Balkanų karų praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje.
Tačiau iki dabar aukų skaičius priartėjo prie 6,9 tūkst..
P.Porošenkos sprendimas paprašyti pirmadienį surengti susitikimą ir susitarimas, kad V.Putinas nebus kviečiamas daugelio apžvalgininkų laikomas akibrokštu vis labiau prieš Vakarų šalis nusistačiusiam Kremliaus vadovui.
Ukrainos prezidentas kaltina Kremlių, kad šis nemažina palaikymo prorusiškiems separatistams, ir sieja jį su pastaruoju metu vėl suintensyvėjusiu smurtu, kuris atkreipė ES lyderių dėmesį ir buvo pasmerktas NATO.
Vakarų šalių karinio aljanso atstovė sakė, kad „Rusijai tenka ypatinga atsakomybė ieškoti politinio sprendinio“ konfliktui. Tokia formuluotė yra netiesioginė užuomina apie ryšius tarp Kremliaus ir separatistų vadovybės.
Svarbus signalas Putinui
A.Merkel, kuri yra gimusi buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje ir pasisako, kad ryšių linijos su Maskva būtų paliekamos atviros dėl saugumo priežasčių, taip pat reiškė didėjantį nusivylimą dėl Rusijos pozicijos Ukrainos atžvilgiu.
Europa atsisako formalaus neutralumo ir solidarizuojasi su Kijevu.
V.Putinas neigia bet kokį Maskvos vaidmenį konflikte, ir į Kijevo pajėgų nelaisvę Rytų Ukrainoje patenkančius Rusijos karius vadina „savanoriais“ arba atostogaujančiais kariais.
Tačiau P.Porošenka leido suprasti, kad jo sprendimas prašyti pirmojo viršūnių susitikimo nuo derybų Minske be V.Putino yra pastangos parodyti Kremliaus vadovui, kad Europa atsisako formalaus neutralumo ir solidarizuojasi su Kijevu.
