Kilus susirūpinimui, kuris paskatino švedų kariuomenės vyriausiąjį vadą sausio mėnesį įspėti, kad Švedijos gyventojai turi psichologiškai rengtis karui, Stokholmas stiprina savo nacionalinio saugumo politiką.
„Negalima atmesti ginkluoto išpuolio prieš Švediją ar jos sąjungininkes“ tikimybės, sakoma naujojoje nacionalinio saugumo strategijoje, parengtoje laikotarpiui iki 2030 metų.
2022-ųjų vasarį pradėta Maskvos invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti daugiau kaip du šimtmečius vykdytos neutralumo politikos ir įstoti į NATO.
Rusijos grėsmės dydis priklausys nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos, spaudos konferencijoje sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas).
Pasak jo, Rusijos karinės jėgos panaudojimo slenkstis yra žemas, Maskva yra pasirengusi labai rizikuoti politiniu ir kariniu aspektais.
Naujojoje strategijoje Švedija nurodo, kad taip pat ėmėsi žingsnių savo strateginiam turtui apsaugoti, ypač šiaurėje.
2023 metų sausį viena švedų kasybos grupė paskelbė, kad Švedijos Arktyje atrado didžiausią žinomą retųjų žemės elementų telkinį Europoje.
Ši Šiaurės šalis siekia vaidinti svarbų vaidmenį Europai pereinant prie žaliosios energijos.
Europos Sąjunga sutarė iki 2035-ųjų palaipsniui atsisakyti naujų anglies dvideginiu teršiančių transporto priemonių, iš esmės uždrausdama automobilius su vidaus degimo varikliais. Tai reiškia, kad retųjų žemės elementų poreikis tik didės.
Tokie cheminiai elementai kaip neodimis, prazeodimis ir disprozis yra itin svarbūs vėjo turbinų ir elektromobilių gamybai, taip pat tokioms prekėms kaip išmanieji telefonai ir kompiuterių ekranai.
Švedija yra tarp svarbiausių ES narių kalbant apie kasybą; šalyje iškasama daugiau kaip 90 proc. bloko geležies rūdos.
