Iš Talino į Stokholmą plaukęs keltas nuskendo ankstų rugsėjo 28-osios rytą. Per vieną didžiausių XX amžiaus jūrų katastrofų žuvo 852 žmonės, išsigelbėjo tik 137.
Priėmus sprendimą neiškelti laivo nuolaužų į paviršių, Švedijos, Estijos ir Suomijos vyriausybės 1995 metais pasirašė susitarimą, kuriuo sutiko priskirti nuolaužas amžinojo poilsio vietai ir uždrausti piliečiams drumsti aukų ramybę nardymu.
Tačiau neseniai nardymą toje vietoje draudžiantys įstatymai buvo pakeisti, siekiant sudaryti sąlygas dar kartą ištirti kelto liekanas, kai vienas dokumentinis filmas sukėlė abejonių dėl oficialaus katastrofos priežasčių tyrimo išvadų.
Naująjį tyrimą atlieka Švedijos ir Estijos nelaimingų atsitikimų tyrimo tarnybos.
Švedijos nelaimingų atsitikimų tyrimo tarnybos (SHK) atvejų tyrimų vadovas Jonas Backstrandas naujienų agentūrai AFP sakė, kad du tyrime dalyvaujantys laivai ketvirtadienį paliks uostus ir apie vidurnaktį susitiks prie nelaimės vietos tarptautiniuose vandenyse.
„Pats nardymas prasidės rytoj“, – pareiškė jis.
Po preliminarių tyrimų vėliau numatoma atlikti nuodugnesnę studiją, kuri, kaip planuoja SHK, turėtų būti baigta 2022 metų pavasarį.
Pirminio tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad keltas nuskendo, kai per audrą buvo išplėštos laivo priekinės durys ir į automobilių denį pritekėjo vandens.
Anksčiau suinteresuotos šalys nenorėjo iš naujo tirti kelto nelaimės priežasčių.
Išgyvenusieji ir žuvusiųjų artimieji nuodugnesnio tyrimo siekė daugiau nei du dešimtmečius.
