Švedija išduos Turkijai uždraustąją kurdų partiją palaikantį asmenį

Tai pirmasis toks Stokholmo žingsnis po to, kai Ankara ėmė blokuoti švedų siekį įstoti į NATO.

Turkija kaltina Švediją suteikiant prieglobstį, jos teigimu, teroristams, ypač PKK nariams, ir yra paprašiusi Stokholmo išduoti dešimtis žmonių.

Švedijos vyriausybė nusprendė leisti išduoti 35 metų Turkijos pilietį, naujienų agentūrai AFP sakė Skandinavijos šalies teisingumo ministerijos pareigūnas Ashrafas Ahmedas.

Jis pridūrė, kad Turkija nori, jog šis vyras atliktų bausmę už prekybą narkotikais.

Sprendimas priimtas po to, kai gegužę Švedijos Aukščiausiasis Teismas leido jį repatrijuoti į Turkiją.

Turkija nori, kad Švedija susidorotų su ekstremistinėmis grupuotėmis ir išsiųstų atgal dešimtis įtariamųjų, kurie, Ankaros nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016 metų perversmu ir dešimtmečius trunkančia kurdų kova už nepriklausomą valstybę.

Švedijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad trečiadienį abiejų šalių pareigūnai susitiks aptarti įstrigusios Švedijos paraiškos dėl narystės NATO.

Ilgametis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gegužę buvo perrinktas dar vienai penkerių metų kadencijai.

Remiantis Švedijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, vyras, kurio ekstradicija buvo patvirtinta, 2014-aisiais buvo ketveriems metams ir septyniems mėnesiams nuteistas kalėti Turkijos kalėjime už maišelio su kanapėmis gabenimą.

Jis buvo paleistas lygtinai ir persikėlė į Švediją, tačiau praėjusių metų rugpjūtį Turkijos prokurorų prašymu buvo sulaikytas.

Vyras šiam žingsniui prieštaravo, teigdamas, kad tikroji priežastis, dėl kurios jo ieško Turkijos institucijos, yra jo ryšiai su prokurdiška Liaudies demokratų partija (HDP) ir tai, kad jis išreiškė palaikymą PKK, Ankaros įtrauktai į juodąjį sąrašą.

Savo sprendime teismas pažymėjo, kad paklausė Turkijos prokuroro, ar vykdomi tyrimai ar kaltinimai, susiję su teroristine organizacija arba Turkijos prezidento įžeidimu, tačiau turkų institucijos tai paneigė.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO valstybės narės, dar neratifikavusios Švedijos paraiškos, kuri turi sulaukti vienbalsio palaikymo.

Švedija ir Suomija, baigusios du šimtmečius trukusį neutralumo ir karinio neprisijungimo laikotarpį, 2022-ųjų gegužę, praėjus trims mėnesiams po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, paskelbė norinčios prisijungti prie Vakarų karinio aljanso.

Nors Švedija vis dar susiduria su pasipriešinimu, Suomijai balandžio 4 dieną pavyko tapti 31-ąja NATO nare.