Antrajame pagal dydį Švedijos mieste vėlai šeštadienį kaukėti užpuolikai bandė padegti sinagogą – apmėtė ją degančiais daiktais, bet pastatas neužsidegė. Tuo metu sinagogoje buvo žmonių, vyko renginys.
Išpuolis buvo įvykdytas JAV prezidentui Donaldui Trumpui trečiadienį pripažinus Jeruzalę Izraelio sostine. Per incidentą niekas nenukentėjo, bet pareigūnai jį vertina rimtai, nors jo motyvo nenurodė.
D.Trumpo sprendimas išprovokavo tarptautinį pasmerkimą ir piktus protestus Artimuosiuose Rytuose.
Švedijos policija dėl bandymo padegti sinagogą sekmadienį areštavo tris įtariamuosius. Prokurorai iki trečiadienio turi nuspręsti, ar patęsti jų sulaikymą.
Pirmadienį prie Didžiosios sinagogos Stokholmo centre stovėjo policijos automobilis, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.
Žydų lyderiai: „Atmetame bet kokias antisemitizmo ar agresijos prieš žydus Malmėje formas, lygiai taip kaip atmetame bet kokias rasizmo ar diskriminacijos formas.“
Pareigūnai taip pat sustiprino saugumą prie maldos namų Geteborge ir trečiame pagal dydį šalies mieste Malmėje, pranešė Švedijos žydų bendruomenių taryba.
Malmės sinagogos rabinas Moshe-Davidas HaCohenas sekmadienį priėmė Švedijos musulmonų lyderį imamą šeichą Maherą.
„Atmetame bet kokias antisemitizmo ar agresijos prieš žydus Malmėje formas, lygiai taip kaip atmetame bet kokias rasizmo ar diskriminacijos formas“, – sakoma bendrame lyderių pareiškime.
Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas taip pat pasmerkė išpuolį prieš sinagogą ir „raginimus imtis smurto prieš žydus“.
„Švedų visuomenėje nėra vietos antisemitizmui“, – sakė jis.
Švedijos žvalgybos tarnyba SAPO nurodė tris žydų bendruomenei priešiškus karingus judėjimus: neonacius, smurtą propaguojančius islamistus ir kai kurias propalestinietiškas kairiojo sparno grupes.
Geteborgo prokurorė Stina Lundqvist pirmadienį naujienų agentūrai TT sakė, jog „nėra požymių“, kad sinagogos užpuolimas būtų susijęs su kraštutinių dešiniųjų judėjimu.
