Švedija neįvedė griežtų karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, bet paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų.
A.Tegnellis gynė šį sprendimą, tačiau sakė, kad pasirodžius naujai informacijai būtų buvę galima pakoreguoti šią strategiją.
„Jei būtume susidūrę su ta pačia liga turėdami visa, kas šiandien apie ją žinoma, manau, kad padarytume kažką tarp to, ko ėmėsi Švedija ir visas likęs pasaulis“, – Švedijos radijui sakė A.Tegnellis.
Iki šiol Švedija užregistravo 40 803 užsikrėtimo COVID-19 atvejus ir 4 542 mirtis.
Švedijoje nuo COVID-19 mirė gerokai daugiau žmonių nei kaimyninėse Skandinavijos šalyse, kurios ėmėsi griežtesnių priemonių užkrato plitimui stabdyti. Pasak A.Tegnellio, mirčių nuo COVID-19 skaičius jo šalyje yra „absoliučiai“ per aukštas.
Visgi A.Tegnellis pabrėžė, kad dar nėra tikras, kokios papildomos priemonės būtų pakeitę situaciją.
„Būtų gerai tiksliau žinoti, ką turėtum uždaryti, kad geriau užkirstum kelią infekcijos plitimui“, – sakė jis.
Mokyklas galėjo lankyti mokiniai iki 16 metų; kavinės, barai, restoranai ir dauguma verslų nebuvo uždaryti, tik gyventojai buvo raginami dirbti iš namų, apriboti kontaktus su kitais žmonėmis, laikytis socialinio atstumo ir dažnai plauti rankas.
Iš visuomenės tikimasi, kad ji laikysis rekomendacijų, tačiau jos nėra teisiškai įpareigojančios.
„Strategija yra tvirta“
Vis dėlto Švedijoje yra uždraustas lankymasis slaugos namuose bei didesni nei 50 žmonių susibūrimai.
Trečiadienį A.Tegnellis žurnalistams sakė, kad jo komentarai nereiškia, jog Visuomenės sveikatos agentūra turėjo abejonių dėl pasirinktos strategijos.
„Vis dar laikomės nuomonės, kad ši strategija yra tvirta, tačiau visuomet yra, kaip ją patobulinti, ypač atsigręžus atgal“, – kalbėjo vyriausiasis epidemiologas.
-
Švedijos epidemiologė: ankstyvas karantinas būtų padėjęs apsaugoti pažeidžiamiausius
-
Pustrečio COVID-19 mėnesio be karantino: ką apie Švedijos modelį sako skaičiai ir ekspertai?
-
Karantino neskelbusi Švedija ekonomikos kritimo neišvengė
-
Dar kartą apie Švedijos taktiką kovoje su COVID-19 – klaidos ir naudingos pamokos
„Aš asmeniškai manau, kad būtų keista kaip nors kitaip atsakyti į tokį klausimą“, – pridūrė jis.
Švedijos lyderiai nekart pabrėžė, kad priemonės, kurių jie ėmėsi, skirtos ilgam laikui, o kova su virusu yra „maratonas, o ne sprintas“.
Tačiau švedų strategija sulaukė kritikos tiek namie, tiek užsienyje, ypač dėl gerokai didesnio mirčių skaičiaus nei kaimyninėse Skandinavijos valstybėse, kurios visos ėmėsi griežtesnių priemonių viruso plitimui stabdyti.
A.Tegnellis atkreipė dėmesį į tai, ką pavadino „ambivalentišku“ požiūriu į Švediją užsienyje. Švedų strategija esą sulaukė tiek pagyrų, tiek kritikos.
„Kartais ji buvo suvokiama kaip šiokia tokia grėsmė, nes netiesiogiai ji gali sukelti abejonių dėl kai kurių gana drastiškų priemonių, kurių buvo imtasi“, – teigė A.Tegnellis.
Atskirame interviu švedų naujienų agentūrai TT jis sakė, kad griežtų priemonių įgyvendinimas „taip pat gali padaryti daugiau žalos“.
„Nėra jokios tiesioginės koreliacijos tarp to, kad daug darai ir esi atsargus“, – teigė A.Tegnellis.
„Nėra nieko, kas rodytų, kad būtume turėję visiškai kitokį rezultatą, jei būtume įgyvendinę drastiškesnes priemones, – tęsė jis. – Britanija taip padarė, bet gero rezultato ji nesulaukė.“
