Šis susitarimas buvo priimtas Stokholmui svarstant dėl Švedijos galimybės įstoti į NATO.
„Jeigu Švedija būtų užpulta ir kreiptųsi į mus paramos, mes ją suteiktume“, – Švedijoje viešintis B.Johnsonas sakė žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją.
Remiantis pasirašyta Politine solidarumo deklaracija, „jei kurią nors šalį ištiktų nelaimė ar užpuolimas, Jungtinė Karalystė ir Švedija padės viena kitai įvairiais būdais... ir gali išskirti karinių išteklių“, – pabrėžė M.Andersson.
Pasak Dauningo gatvės, panašų susitarimą B.Johnsonas vėliau trečiadienį ketina pasirašyti ir su Helsinkiu.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Švedija ir Suomija artimiausiomis dienomis ruošiasi apsispręsti, ar atsisakyti dešimtmečius gyvavusios karinio neutralumo politikos ir prisijungti prie NATO.
Bijodamos užsitraukti bet kokiai NATO plėtrai besipriešinančios Maskvos rūstybę, abi Šiaurės valstybės siekia gauti iš NATO narių saugumo garantijų, kad jos bus apsaugotos pereinamuoju laikotarpiu – nuo prašymo pateikimo dienos iki visateisės narystės įsigaliojimo.
Helsinkis ir Stokholmas jau derasi su įtakingomis NATO narėmis, įskaitant JAV, Prancūziją ir Vokietiją, tačiau su Londonu pasirašytas dokumentas yra pirmasis viešai paskelbtas susitarimas.
