„Vyriausybė nusprendė, kad kariuomenė kartu su NATO ir NATO valstybėmis narėmis gali imtis parengiamųjų veiksmų, kad ateityje galėtų vykdyti bendras operacijas“, – rašė Švedijos premjeras konservatorius U. Kristerssonas straipsnyje, kurį dienraštyje „Dagens Nyheter“ pasirašė ir gynybos ministras Palas Jonsonas.
„Šie parengiamieji veiksmai galėtų apimti laikiną užsienio technikos ir personalo dislokavimą Švedijos teritorijoje, – teigė jie. – Šiuo sprendimu siunčiamas aiškus signalas Rusijai ir stiprinama Švedijos gynyba.“
NATO pajėgų buvimas būtų atgrasymo priemonė nuo bet kokių galimų Rusijos veiksmų kitoje Baltijos jūros pusėje.
Švedija yra NATO kviestinė narė nuo 2022 metų birželio, tačiau jos paraišką stoti į aljansą, kurią turi ratifikuoti visos 31 valstybė narė, blokavo Turkija ir Vengrija.
Tik visateisėms narėms taikoma NATO 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos nuostata, pagal kurią vienos narės užpuolimas laikomas viso aljanso užpuolimu.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nuo savo perrinkimo gegužės pabaigoje nepateikė jokios informacijos apie tai, ar ketina pritarti Švedijos kandidatūrai į NATO.
Vakarų valstybės, ypač Jungtinės Valstijos, spaudė Ankarą uždegti žalią šviesą, primygtinai tvirtindamos, kad Švedija įvykdė praėjusiais metais su Ankara sudaryto susitarimo sąlygas.
Į tą susitarimą įtrauktas įsipareigojimas kovoti su opoziciniais kurdų judėjimais, pavyzdžiui, Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Ankara įtraukė į juodąjį sąrašą ir laiko teroristine grupuote.
Tačiau Turkija taip pat pareikalavo, kad Stokholmas išduotų dešimtis Švedijoje gyvenančių aktyvistų, kuriuos ji taip pat vadina teroristais.
Švedijos vyriausybė tvirtina, kad ji negali priimti tokių sprendimų, nes jos teismai yra nepriklausomi.
Švedai ne tik pateikė paraišką įstoti į NATO, bet ir padidino savo karines išlaidas po Rusijos invazijos į Ukrainą.
