Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą abi Šiaurės šalys atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir pateikė prašymą dėl narystės NATO.
Suomija nare tapo 2023 metais, o Švedija – šiemet.
Liepą NATO pareiškė, kad Suomijoje, kuri turi 1 340 km ilgio sienos ruožą su Rusija, turėtų būti dislokuotos vadinamosios priešakinės sausumos pajėgos (angl. Forward Land Forces).
„Tokiam kariniam buvimui NATO šalyje reikalinga mechanizmą valdanti valstybė, vaidinanti svarbų vaidmenį įgyvendinant koncepciją“, – spaudos konferencijoje sakė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas (Antis Hekenenas).
Šalys teigė, kad Suomija paprašė Švedijos vadovauti šioms pajėgoms.
„Švedijos vyriausybė turi ambicijų prisiimti priešakinių sausumos pajėgų Suomijoje vadovaujančiosios šalies vaidmenį“, – žurnalistams sakė švedų gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas).
Jis pabrėžė, kad procesas vis dar yra ankstyvojoje stadijoje ir detalės bus derinamos NATO viduje, taip pat nurodė, kad bus toliau konsultuojamasi su Švedijos parlamentu.
A. Hakkanenas sakė, kad informacija apie konkrečias pajėgas bus patikslinta planuojant kartu su kitomis NATO narėmis, ir pridūrė, kad dėl karių skaičiaus ir tikslios jų dislokacijos vietos dar nenuspręsta.
NATO skelbia šiuo metu turinti aštuonias tokias tarptautines kovines grupes Rytų ir Vidurio Europoje – Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
