Remiantis Švedijos visuomenės sveikatos apsaugos agentūros duomenimis, šalyje užfiksuoti 54 562 užsikrėtimo atvejai ir 5 041 su COVID-19 susijusi mirtis.
Švedijoje nustatyta gerokai daugiau mirties atvejų nei kaimyninėse Skandinavijos šalyse, kurios visos ėmėsi griežtesnių izoliavimo priemonių.
Remiantis AFP duomenų baze, Švedijos fiksuojamas mirtingumas (499 atvejai milijonui gyventojų) yra daug aukštesnis nei Norvegijoje (45), Danijoje (103) ar Suomijoje (59).
Vis tik Švedijos rodiklis yra žemesnis nei Jungtinės Karalystės (618 atvejų milijonui gyventojų), Italijos (569) ar Ispanijos (580).
Kritikai kaltina griežto karantino neįvedusią Švedijos valdžią rizikuojant piliečių gyvybėmis.
Tačiau šalies Visuomenės sveikatos apsaugos agentūra tvirtina, kad jos požiūris yra tvarus ilguoju laikotarpiu. Institucija nesutiko imtis drastiškų trumpalaikių priemonių, laikydama jas pernelyg mažai veiksmingomis, kad būtų galima pateisinti jų poveikį visuomenei.
Šioje Skandinavijos valstybėje nebuvo uždarytos mokyklos jaunesniems nei 16 metų vaikams, taip pat veikė kavinės, barai, restoranai ir kitos įmonės, nors žmonės buvo raginami laikytis fizinio atstumo ir higienos normų.
Antradienį kalbėdamas spaudos konferencijoje vyriausybei dirbantis epidemiologas Andersas Tegnellis pabrėžė, kad nors suvestiniai skaičiai auga, naujų mirties atvejų mažėja, taip pat daug mažiau žmonių gydomi intensyviosios terapijos skyriuose, palyginti su balandį fiksuotais skaičiais.
Dėl Švedijos sprendimo eiti savo keliu nukentėjo jos tarptautinė reputacija.
Daugeliui Europos valstybių pirmadienį vėl atvėrus savo sienas, mažiausiai septynios šalys, įskaitant kaimynines Daniją, Norvegiją ir Suomiją, nusprendė neįsileisti švedų, o dar penkios reikalauja, kad jie atvykę laikytųsi saviizoliacijos.
