Šią savaitę Švedijoje kaltinimai dėl pandemijos skriejo trimis kryptimis. Kai kurie ekspertai kaltina vyriausybę dėl nepakankamai griežtos koronaviruso suvaldymo strategijos, leidusios pandemijai sugrįžti, rašo „Politico“.
Vyriausybė atšovė, kad dabartinės taisyklės – tinkamos, jos bus sugriežtintos atsiradus poreikiui. Vyriausybė kaltina piliečius nesilaikant nurodymų.
Tačiau Stokholmo gatvėse piliečiai kaltina šalies lyderius ir tikina, kad dabartinės taisyklės siunčia dviprasmišką žinią, todėl sudėtinga jų laikytis.
„Tai – sudėtinga, – „Politico“ sakė Gudrun Richter, kuriai priklauso kavinė miesto centre. – Jie sako žmonėms neiti iš namų ir nevalgyti mieste, bet restoranams leidžiama dirbti. Jie sako žmonėms neiti apsipirkinėti, bet prekybos centrai veikia kaip įprastai.“
Augantis susirgimų skaičius
Kovą koronavirusui pasiekus Europą, Švedija prikaustė pasaulio dėmesį: nuo ribojimų pavargusios kitų šalių populiacijos ir lyderiai svarstė, ar sprendimas nepaskelbti karantino yra tinkama išeitis.
Tačiau Švedijos rezultatai – dviprasmiški. Po ramaus starto mirčių skaičius pradėjo augti sparčiausiai Europoje ir vasarą vėl nukrito.
Sveikatos apsaugos ministrė Lena Hallengren trečiadienį sakė, kad ją nustebino, kokio dėmesio šalis sulaukė dėl pandemijos valdymo planų. Pasak jos, Švedija neketino tapti išskirtinė – esą politikai tiesiog klausėsi šalies mokslininkų.
Ji stengėsi paneigti vieną populiarų mitą. „Niekada savo strategijoje neturėjome bandos imuniteto“, – sakė ji ir pridūrė, kad nors nebuvo įvestas karantinas, švedai sugebėjo radikaliai pakeisti kasdienį gyvenimą.
Liepą vyriausias šalies epidemiologas Andersas Tegnellis sakė, kad Švedijos pasirinktas pandemijos suvaldymo būdas yra toks pat efektyvus kaip ir karantinas. O tai, kad leista ligai lėtai plisti, reiškia, jog imunitetas Švedijoje bus didesnis nei kitose šalyse, rašo „Politico“.
Todėl esą Švedija antrąją koronaviruso bangą atlaikys geriau nei Suomija ir Norvegija, kurios išvengė pirmosios bangos, tuomet kalbėjo A.Tegnellis.
Tačiau bandos imunitetas Švedijoje – silpnas, o Suomijoje atvejų augimas – labai ribotas, todėl toks argumentas nebėra įtikinantis.
Sparčiai auga užsikrėtimų: lapkričio 3 dieną 100 tūkst. gyventojų teko 272 užsikrėtimo atvejai, lapkričio 17-ąją – jau 557.
Auga ir hospitalizacijų skaičius: šią savaitę dvejose Stokholmo regiono ligoninėse intensyvios terapijos skyriuje dirbančios slaugės grįžo prie 12-os valandų pamainos. Taip jos dirbo ir per pirmąją pandemijos bangą.
„Tai – tarsi košmaras, kuris grįžta“, – Švedijos visuomeniniam radijui sakė intensyvios terapijos skyriaus slaugė Katja Fogelberg.
Pasak ministrės, L.Hallengren, šį kartą sveikatos apsaugos sektoriuje dirbantys žmonės yra labiau pavargę.
Pirmadienį premjeras Stefanas Lovfenas paragino švedus „nustoti ieškoti pasiteisinimų nesilaikyti taisyklių“. Jis paskelbė, kad nuo lapkričio 24 dienos bus draudžiami daugiau nei aštuonių žmonių susibūrimai. Tai – tik dalis iš pastaruoju metu priimti priemonių sumažinti kontaktų tarp piliečių skaičių, rašo „Politico“.
Nuo spalio 29-osios Stokholmo regione rekomenduojama nebendrauti su asmenimis iš kitų namų ūkių, tačiau tokios taisyklės neprivaloma laikytis.
„Atlikite savo pareigą“
S.Lovfenas pirmadienį paragino piliečius „atlikti savo pareigą ir prisiimti atsakomybę“.
„Neikite į sporto klubą, į biblioteką, nerenkite vakarėlių. Atidėkite visa tai“, – sakė jis.
Kai kurie ekspertai sako, kad vyriausybė turėtų elgtis ryžtingiau.
26 mokslininkai ir gydytojai paskelbė sąrašą taisyklių, kurios turėtų būti sugriežtintos. Jie sako, kad žmonės, gyvenantys su COVID-19 pacientu, turi būti priversti karantinuotis ilgiau nei šiuo metu privalomas septynių dienų laikotarpis, esą karantinas turėtų būti privalomas ir vaikams, rašo „Politico“.
Pasak mokslininkų ir gydytojų, viešose vietose apsauginių kaukių dėvėjimas turėtų būti privalomas.
Nuo pandemijos pradžios Švedijoje nustatyta virš 208 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 6 406 su COVID-19 siejamos mirtys.
