Prieš svarbius Riksdago rinkimus Švedijoje pagrindine tema tapo migracijos problemos.
Per pastaruosius šešerius metus 400 tūkstančių žmonių ieškojo prieglobsčio šioje valstybėje. Tai didžiausias prašymų skaičius pagal vidutinį gyventojų skaičių visoje Europoje. Imigrantų antplūdis Švedijos gyventojų skaičių padidino virš 10 milijonų.
Atvykėlių antplūdis neramina jau kelis dešimtmečius
„Žinoma, kad tai apie imigraciją“, – komentuodama augantį savo partijos populiarumą kalbėjo Švedijos demokratų atstovė parlamente Paula Bieler. „Imigracija paveikia daugelį kitų sričių ir apie tai nekalba kitos politinės jėgos. Jie nekalba, nes „negražu apie tai kalbėti“. Tai yra savotiškas pasakymas rinkėjams, kad jie yra kvaili“, – aiškino P.Bieler.
Švedijos kraštutiniai dešinieji susižėrė politinius vaisius Europą ištikusios migracijos krizės akivaizdoje. Kaip ir radikalios politinės jėgos Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje, juos į viršų iškėlė grėsmės nuojauta ir baimė, kad socialinės apsaugos sistema neatlaikys tokio pabėgėlių skaičiaus.
Bet Lundo universiteto politikos mokslininkas Andersas Sannerstadtas nemano, kad visuomenės gerovės šalimi vadinama Švedija radikalią politinę jėgą pamilo staiga. Jo teigimu, švedai visada turėjo labai dviprasmišką požiūrį į imigrantus.
„Nuo pat 90-ųjų apklausų rezultatai rodė, kad švedai nori mažesnio imigrantų skaičiaus, o ne imigracijos augimo“, – pabrėžė politologas.
Ekonominė gerovė nepaguodžia
Švedijos gyventojų skeptiškumo nesumažina net ir puikūs ekonomikos rezultatai. Socialdemokratų vyriausybė užtikrino ekonomikos augimą trimis procentais, o nedarbo statistika rodo mažiausią nedarbą per visą dešimtmetį.
Bet švedai pasiryžę keisti savo valdžią ir vis daugiau populiarumo susilauki Švedijos demokratų partija, siūlanti priimti pabėgėlius tik iš kaimyninių Šiaurės valstybių, raginanti griežtini bausmes už sunkius nusikaltimus ir suteikti daugiau galių policijai.
„Veikia du jų argumentai. Pirma, imigracija yra grėsmė visuomenei, nes sunku integruoti žmones, turinčius kitokias kultūrines normas. Antra, integracijos kaina didelė ir ji kelia grėsmę Švedijai kaip gerovės valstybei“, – pastebėjo Švedijos politologas Niklas Bolinas, tyrinėjantis radikalių politinių jėgų iškilimą.
Švedijos demokratų populiarumą stiprina ir jaunas bei charizmatiškas politinis lyderis Jimmie Akessonas, perėmęs partijos vairą dar 2005 metais.
2010 metais jo vadovaujama ir radikalia vadinta partija po rinkimų prasiveržė į parlamentą, o 2014 metais, kadencijos pabaigoje jau turėjo 12,9 proc. populiarumą.
Greiti pokyčiai gali neišgelbėti
Reaguodama į tokius visuomenės nuomonės pokyčius Stefano Lofveno vadovaujama socialdemokratų vyriausybė ėmėsi policijos pareigūnų didinimo skaičiaus, sugriežtino bausmes už nusikaltimus ginklu ir seksualinius nusikaltimus.
Priimamų pabėgėlių skaičius sumažintas iki 26 000 per metus, o išmokos nebebus tokios patrauklioms darbo ieškoti nenorintiems pabėgėliams.
Tiesa, tai socialdemokratams gali nepadėti. Pirmą kartą per šimtmetį Švedijos kairieji gali pralaimėti rinkimus.
Socialdemokratų populiarumas siekia 26 proc., o kraštutinės dešinės politinė jėga jau kvėpuoja jiems į nugarą, tapdami naujais rinkimų favoritais.
