Švedijos saugumo policijos (Sapo) vadovas Andersas Thornbergas sakė, kad didžiausios įtakos tam turėjo džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) naudojama įmantri propagandos mašina.
Nors tik „keletas ekstremistų“ turi „noro ir galimybių“ rengtis išpuoliams, jie turi būti surasti ir atidžiai stebimi, pareiškė A.Thornbergas.
„Svarbu, kad kiekvienas Švedijoje imtųsi atsakomybės nutraukti tokias tendencijas anksčiau, nei mes susidursime su ataka arba smurtu“, – sakė jis pirmadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai TT.
Įtampa Švedijoje tvyro nuo balandžio 7 dienos, kai Stokholme džihadistams prijaučiantis Uzbekistano pilietis vogtu sunkvežimiu rėžėsi į pėsčiuosius judriame parduotuvių rajone, užmušdamas penkis ir sužeisdamas 15 žmonių.
Pasak A.Thornbergo iš maždaug 3 tūkst. šiuo metu Švedijoje esančių į smurtą linkusių ekstremistų 2 tūkstančiai yra islamistai. Kiti ekstremistai prijaučia ultrakairiųjų ir ultradešiniųjų judėjimams.
Pastaruoju metu Europą sukrėtė visa virtinė didžiulio masto išpuolių Paryžiuje, Briuselyje ir Berlyne.
Pasak A.Thornbergo iš maždaug 3 tūkst. šiuo metu Švedijoje esančių į smurtą linkusių ekstremistų 2 tūkstančiai yra islamistai. Kiti ekstremistai prijaučia ultrakairiųjų ir ultradešiniųjų judėjimams.
Remiantis 2010 metų „Sapo“ ataskaita, šioje Skandinavijos šalyje tuo metu gyveno maždaug 200 islamo ekstremistų.
Anksčiau „Sapo“ informavo, kad nuo 2012 metų maždaug 300 žmonių iš Švedijos prisidėjo prie džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojų Sirijoje ir Irake. Maždaug 140 iš jų sugrįžo į Švediją, dar maždaug 50 žuvo užsienyje.
Iš Švedijos kilę džihadistai arba jiems prijaučiantys asmenys yra siejami su keliais pastarojo meto teroro išpuoliais.
Švedijos piliečiui Osamai Krayemui buvo pateikti kaltinimai terorizmu dėl 2016 metų sprogdinimo Briuselio metropolitene.
