47 metų vyras, kurio pavardė nebuvo atskleista, buvo dramatiškai areštuotas 2019 metų vasarį, kuomet pietavo Stokholmo centre su vienu rusų diplomatu, įtariamu dirbant žvalgybos tarnyboje.
Tas diplomatas buvo trumpam sulaikytas, bet vėliau buvo paleistas, nes turėjo neliečiamybę.
Jo sulaikymas sukėlė diplomatinį ginčą tarp Švedijos ir Rusijos, o Stokholmas vėliau atsisakė išduoti vizas dviem Rusijos pasiuntiniams. Maskva savo ruožtu išsiuntė du Švedijos diplomatus.
Pirmadienį išplatintame pareiškime prokuroras Matsas Ljungqvistas nurodė, kad sulaikymo metu Švedijos konsultantas buvo ką tik gavęs 27 800 kronų (2 770 eurų) už informacijos perdavimą Maskvai.
„Įtariu, kad jis, būdamas konsultantas savo buvusiose darbovietėse, gavo medžiagos, siekdamas pateikti informacijos užsienio jėgai, šiuo atveju – Rusijai“, – pažymėjo prokuroras.
„Jam buvo gerai sumokėta už šią informaciją, ir tai rodo, kad rusai vertino tą informaciją“, – pridūrė M.Ljungqvistas.
Jis pranešė naujienų agentūrai AFP, kad kalbėta apie sunkvežimių gamintojas „Volvo“ ir „Scania“, o informacijos buvo perduota apie „gamybą, pavyzdžiui – pirminius kodus ir automobilių pramonės produktų gaminimą“.
Remiantis kaltinamuoju aktu, vyras iš savo darbo kompiuterio neteisėtai perkėlė medžiagą į asmeninį kompiuterį, o vėliau – į atmintuką.
Siekdamas nuslėpti savo veiklą nuo IT sistemos registravimo, jis taip pat fotografavo medžiagą iš savo darbo kompiuterio ekrano.
„Prokuroro nuomone, ši byla yra susijusi su nusikaltimu, keliančiu pavojų Švedijos saugumui“, – rašoma pareiškime, priduriant kad „šioje byloje nukentėjusi šalis yra Švedija, o ne įmonės“.
Pareiškime nedetalizuojama, kodėl buvo iškilęs pavojus nacionaliniam saugumui. Vis tik tiek „Scania“, tiek „Volvo“ yra pasirašiusi sutarčių su kariuomene.
M.Ljungqvisto teigimu, atskleisdamas bendrovių paslaptis asmuo, turintis teisę su jomis susipažinti pagal savo darbo pareigas, savaime nedaro nusikaltimo, tačiau tokie veiksmai gali prilygti šnipinėjimui.
Jeigu įtariamasis bus nuteistas, jam grės iki šešerių metų laisvės atėmimo.
Naujausioje, 2020 metais paskelbtoje Švedijos žvalgybos tarnybos ataskaitoje teigiama, kad Rusija ir Kinija kelia didžiausią žvalgybinę grėsmę šiai Skandinavijos šaliai.
