Švedijos visuomenės sveikatos agentūra pranešė registravusi 23 918 patvirtintų koronaviruso atvejų ir 2 941 mirties atvejį. Per parą mirčių skaičius išaugo 87.
„Pradedame artėti prie 3 000 mirčių“, – per spaudos konferenciją sakė vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis.
Švedija neįvedė griežtų karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, bet paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų.
Į mokyklas galėjo vaikščioti mokiniai iki 16 metų, kavinės, barai, restoranai ir verslai nebuvo uždaryti, tik gyventojai buvo raginami laikytis socialinio atstumo.
Ši strategija sulaukė tam tikros kritikos užsienyje ir pačioje Švedijoje, kadangi šalies mirtingumo rodikliai gerokai aplenkė kaimynines Skandinavijos šalis, kurios ėmėsi griežtesnių izoliavimo priemonių.
Mirtingumas nuo koronaviruso Švedijoje siekia 291 mirties atvejį vienam milijonui šalies gyventojų. Jis yra gerokai didesnis nei Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje, kur vienam milijonui gyventojų atitinkamai teko 40, 87 ir 45 mirties atvejai.
Tačiau Švedijos pareigūnai tvirtina, jog jų strategija ilgainiui turi pasiteisinti, ir atsisako trumpalaikių karantino priemonių, kurios, pasak jų, yra per mažai efektyvios, kad pateisintų jų neigiamą poveikį visuomenei.
Tiesa, Stokholmas pripažįsta, kad padaryta klaidų, ypač nesugebant apsaugoti slaugos namų, kuriuose užsikrėtė ir mirė daug senolių.
Antradienį Švedijos nepaprastųjų situacijų agentūros paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad daugumos švedų elgesio modelis pasikeitė ir jie laikosi tų pasikeitimų, o „kai kuriose vietovėse žmonės praneša apie augančius elgesio pokyčius“.
„Beveik devyni iš dešimties respondentų (87 proc.) nurodė, kad šią savaitę jie laikosi didesnio atstumo nuo kitų žmonių parduotuvėse, restoranuose ar viešajame transporte, tuo metu praėjusią savaitę tokių buvo 72 procentai“, – sakoma agentūros pranešime.
