„Nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai kurs vyriausybę ir parlamente bendradarbiaus su „Švedijos demokratais“, – reporteriams sakė U.Kristerssonas, turintis tapti naujuoju Švedijos premjeru.
Būsimoji vyriausybė tuojau pat paskelbė planus statyti naujų branduolinių reaktorių augančiai Švedijos elektros paklausai patenkinti.
„Bus pastatyta naujų branduolinių reaktorių“, – reporteriams sakė Krikščionių demokratų partijos lyderė Ebba Busch.
Švedija pastaraisiais metais uždarė šešis iš 12 savo reaktorių, o likę reaktoriai, esantys trijose atominėse elektrinėse, pagamina maždaug 30 proc. šiuo metu šalyje suvartojamos elektros.
Šaliai buvo sunku surasti gerų alternatyvių energijos šaltinių, galinčių pakeisti branduolinę energiją. Atsinaujinantys energijos šaltiniai kol kas dar negali patenkinti šalies poreikių.
Darbą baigianti socialdemokratų vyriausybė, kuri valdė aštuonerius metus, tradiciškai nepritardavo naujų reaktorių statyboms, bet anksčiau šiais metais pripažino, kad atominė energija artimoje ateityje bus itin svarbi.
Švedijos energijos grupė „Vattenfall“ birželį paskelbė, kad aiškinasi galimybes pastatyti bent du mažuosius modulinius branduolinius reaktorius (SMR).
Parlamento pirmininkas pirmadienį turėtų paskelbti parlamentarų balsavimą dėl U.Kristerssono kaip naujojo premjero, dešiniajam sparnui prieš mėnesį nedidele persvara laimėjus visuotinius rinkimus.
Minėtos keturios dešiniojo sparno partijos drauge turi 176 iš 349 vietų parlamente.
Kraštutinių dešiniųjų SD, kažkada laikyti Švedijos politikos atstumtaisiais, per rugsėjo 11-osios rinkimus pasirodė labai sėkmingai.
Jie iškilo kaip antra pagal dydį parlamentinė partija, surinkusi rekordinius 20,5 proc. balsų ir atsilikusi tik nuo darbą baigiančios premjerės Magdalenos Andersson socialdemokratų, Švedijos politikoje dominavusių nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.
