Abi šalys patyrė Rusijos provokacinius veiksmus Baltijos jūroje ir, ekspertų spėjimu, gali toliau būti agresyvios jūrinės kaimynės taikiklyje. Nei Švedija, nei Suomija nėra NATO narės.
Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas teigė, kad glaudesnis karinis bendradarbiavimas privers agresorių gerai pamąstyti prieš rengiant išpuolius. „Jei naudosime bendrus resursus ir dirbsime bendraudami, tai pasauliui bus duota žinia, jog saugumo kartelė mūsų valstybėse yra iškelta aukštai“, – teigė P.Hultqvistas.
Paklaustas, kaip Švedija reaguotų į Rusijos pyktį dėl stiprinamo karinio pasirengimo, jis nevyniojo žodžių į vatą. „Čia jų problema. Mūsų pasiruošimo tikslai tik gynybiniai. Mes negalime elgtis taip, kaip to panori kitos šalys“, – aiškino Švedijos gynybos ministras.
Švedija ir Suomija jau yra sutarusios karo atveju skubėti viena kitai į pagalbą. Tikimasi, kad bendros karinės jūrų operacijos bus vykdomos jau nuo 2023 metų. Kalbama apie bendras karines jūrų bazes, pratybas ir kitokio pobūdžio karinius veiksmus.
