„Nežinau, ar planuojama dar kažkas. Mūsų kariškiai visą laiką stebi situaciją ir daro savo išvadas“, – ketvirtadienį Samaroje žurnalistams sakė ambasadorius.
Tuo pat metu jis pažymėjo, kad Švedijai ir toliau nerimą kelia padėtis po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
„Švedija – palyginti maža šalis ir mes nepriklausome jokiems kariniams aljansams. Dėl to mums labai svarbi tarptautinė teisė. Ir pats svarbiausias principas – valstybių sienos nekeičiamos jėga. Todėl tai, kas nutiko su Krymu, mums, žinoma, kelia nerimą“, – sakė diplomatas.
„Manėme, kad visi šie principai, nustatyti Jungtinių Tautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos įstatuose, iš tiesų veikia, kad konfliktai sprendžiami derybomis ir kad negalima okupuoti kaimyninių šalių. Po 2014 metų, kai paaiškėjo, kad Rusija peržengė šią ribą, ir mums, ir Švedijos gyventojams tai sukėlė nerimo. Kol kas mūsų atsakas – intensyvesnis bendradarbiavimas su NATO, Švedijos karinių išlaidų didinimas“, – sakė P.Ericsonas, atsakydamas į klausimą apie Švedijos suartėjimo su NATO perspektyvas.
Švedijos ambasadorius pažymėjo, kad šiuo metu jo šalyje aktyviai svarstomas Rusijos grėsmės klausimas, tačiau jis atsisakė ką nors prognozuoti.
„Švedijoje vyksta debatai. Man atrodo, kad tarp gyventojų ir politikų nėra sutarimo. Kur tai nuves, nežinau“, – sakė jis.
Kovo 2 dieną Švedijos vyriausybė nusprendė grąžinti 2010 metais panaikintą privalomąją karo tarnybą. Į kariuomenę bus šaukiami tiek vaikinai, tiek merginos.
Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas paaiškino, kad privalomoji karo tarnyba grąžinama reaguojant į Maskvos veiksmus Ukrainoje ir padažnėjusias Rusijos karines pratybas kaimynystėje.
P.Hultqvistas taip pat nurodė, kad Švedija stiprina karinį bendradarbiavimą su Suomija ir partnerėmis iš NATO.
