Tai reiškia, kad Švedijos kariuomenė, karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos šiuo metu yra labiau matomi pietrytinėje ir pietinėje Baltijos jūros dalyse bei Gotlando saloje.
Nebuvo atskleista jokios informacijos apie šiuose veiksmuose dalyvaujančių karių skaičių.
Švedija „siunčia signalą tiek savo Vakarų partneriams, tiek Rusijos pusei, kad esame pasirengę ginti Švedijos suverenitetą“, naujienų agentūrai TT sakė P. Hultqvistas.
„Šiuo metu Baltijos jūroje esama plataus masto karinės veiklos, kurią vykdo tiek Rusijos, tiek Vakarų šalių veikėjai; tokio masto nebuvo matyti nuo Šaltojo karo“, – pranešime sakė Švedijos ginkluotųjų pajėgų jungtinių operacijų vadas Janas Thornqvistas.
„Pratybų veikla yra sudėtingesnė ir prasidėjo daug staigiau nei anksčiau. Be to, koronaviruso pandemija sukėlė visuotinį nerimą ir netikrumą. Apskritai situacija yra nestabilesnė ir sunkiau prognozuojama “, – teigė jis.
P.Hultqvistas sakė, kad jo šalis taip pat „labai atidžiai“ stebi įvykius Baltarusijoje.
NATO nepriklausanti Švedija, nekariavusi du šimtmečius, o Šaltojo karo pabaigoje sumažinusi karines išlaidas, nerimaudama dėl Rusijos ketinimų Europoje ir Baltijos šalyse 2017 metais sugrąžino ribotą naujokų šaukimą, padidino išlaidas gynybai, o 2018 metų sausį dislokavo įgulą Gotlande.
