Švedijos vyriausybė skyrė 25 mln. kronų (maždaug 2,2 mln. eurų) papildomai tyrimo veiklai. Šie pinigai bus panaudoti „Estonia“ atitrūkusių laivapriekio vartų iškėlimui ir automobilių denio filmavimui, siekiant nuodugniau apžiūrėti nuskendusį keltą.
Dabartinė oficiali pozicija yra ta, kad keltas nuskendo dėl laivapriekio vartų. Estų saugos tyrimų biuro vadovas Martas Otsas sakė, kad iškelti vartai bus nugabenti į Estiją.
-
Rengiamasi paskelbti kelto „Estonia“ katastrofos vietos tyrimo tarpinę ataskaitą
-
Švedijoje vėl stojo prieš teismą filmo apie kelto „Estonia“ katastrofą autoriai
-
Švedijos gynybos pajėgos pripažino keltu „Estonia“ gabenusios karinę įrangą
-
Nauja 1994-ųjų kelto „Estonia“ katastrofos ataskaita: nebuvo nei susidūrimo, nei sprogimo
Pasak C.-O.Bohlino, švedų tyrėjai iš pradžių prašė 30 mln. kronų, bet vyriausybė nusprendė skirti 25 milijonus. Sprendimas buvo priimtas balandžio 17 dieną.
„Estonia“ likimas veikia daug žmonių Švedijoje ir Estijoje, todėl estų, švedų ir suomių tyrimo institucijų darbas yra labai svarbus, sakė C.-O.Bohlinas.
„Atsakymai į visus klausimus dėl to, kas įvyko tą naktį prieš beveik 30 metų, niekada nebus surasti, bet Švedijos vyriausybė galvoja, kad jei tyrimas gali atskleisti daugiau informacijos, tai jį reiktų tęsti“, – sakė jis.
Kaip rašo „Postimees“, Švedijos vyriausybės sprendimas yra susijęs su kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD) partija, gerai pasirodžiusia per praėjusius rinkimus.
Nors SD nebuvo pakviesti į koaliciją, su jais sutarta, kad kelto „Estonia“ klausimas neturi būti pamirštas.
1994-ųjų rugsėjo 28-ąją laivas „M/S Estonia“ nuskendo audringoje jūroje, pražudydamas 852 žmones, daugiausia švedus ir estus.
Keltas plaukė iš Talino į Stokholmą, o nuskendo praėjus maždaug 30 minučių po pirmojo pavojaus signalo. Išgyveno tik 137 kelte buvę žmonės.
Laivo katastrofa sukėlė nemažai sąmokslo teorijų, pavyzdžiui, kad jis galėjo susidurti su povandeniniu laivu arba kad juo buvo tariamai gabenamas slaptas karinis krovinys.
