U.Kristerssonas buvo išrinktas 176 balsais prieš 173. Penktadienį jis paskelbė apie susitarimą sudaryti trijų partijų vyriausybę tarp jo Nuosaikiųjų partijos, krikščionių demokratų ir liberalų, kuriuos parlamente remia jų pagrindinė sąjungininkė SD.
U.Kristerssonas pakeis Magdaleną Andersson, vadovaujančią didžiausiai Švedijos socialdemokratų partijai, kuri atsidūrė opozicijoje. Jis remia istorinį Švedijos siekį įstoti į NATO, šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Keturios partijos pristatė 62 puslapių bendradarbiavimo gaires, kuriose, be kita ko, raginama įnirtingai kovoti su nusikalstamumu ir imigracija bei statyti naujus branduolinius reaktorius.
Kraštutinių dešiniųjų SD, kažkada laikyti Švedijos politikos atstumtaisiais, per rugsėjo 11-osios rinkimus pasirodė labai sėkmingai.
Neonacių ir kitų kraštutinių dešiniųjų aktyvistų įkurta partija, tapo viena populiariausių politinių jėgų. Jai vadovauja Jimmie Akessonas, kuris nuo 2005 metų, kai perėmė partijos vairą, iš marginalinio judėjimo ją pavertė antra pagal dydį partija Švedijos parlamente.
J.Akessonas, kuris nemano, kad jo partija yra kraštutinių dešiniųjų, parlamentui sakė, kad nors jo partija norėtų būti vyriausybėje ir užimti postus ministrų kabinete, svarbiausia yra vyriausybės vykdoma politika.
„Svarbu tai, ką vyriausybė daro, o ne tai, kaip ji atrodo“, – sakė jis.
Partijos vedlys apkaltino ankstesnes vyriausybes – ir kairiuosius, ir dešiniuosius – netinkamu šalies valdymu.
„Esame pasirengę paremti naują vyriausybę... nes per derybas įsitikinome, kad ji sugebės nutraukti šią tendenciją“, – sakė jis.
SD surinko rekordinius 20,5 proc. balsų ir atsiliko tik nuo darbą baigiančios premjerės M. Andersson socialdemokratų, Švedijos politikoje dominavusių nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.
Po rinkimų SD atiteko keturių parlamento komitetų pirmininkų postai, o kartu ir galimybė daryti didesnę įtaką Švedijos politikoje.
Gaujų smurtas
Naujoji vyriausybė savo veiksmų plane nurodė, kad sieks sumažinti pabėgėlių, į šalį perkeltų Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) biuro, skaičių nuo 6 400 (pernai) iki vos 900 per metus visos savo ketverių metų kadencijos periodu.
Taip pat bus siekiama skatinti imigrantus grįžti namo bei išanalizuoti užsienio piliečių deportavimo galimybę remiantis jų „netinkamu elgesiu“.
Vyriausybė taip pat išnagrinės galimybę prieglobsčio prašytojų prašymų nagrinėjimo metu laikyti juos tranzito centruose, atsisakys Švedijos tikslo skirti 1 proc. bendrųjų vidaus pajamų paramai vystymuisi ir įves nacionalinį draudimą elgetauti.
Nors ketvertas laikosi vieningos pozicijos, jų požiūriai tradiciškai išsiskiria keliose svarbiausiose politikos srityse, todėl susitarime buvo padaryta didelių nuolaidų, visų pirma siekiant patenkinti kraštutinių dešiniųjų reikalavimus.
Viena pagrindinių rinkiminės kampanijos temų buvo Švedijos sunkumai kovojant su sparčiai augančiais gaujų susišaudymais.
„Darysime viską, kas įmanoma, kad tai sustabdytume“, – penktadienį sakė U.Kristerssonas.
Plane teigiama, kad kai kuriose nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse turėtų būti atliekamos kūno kratos, skiriamos griežtesnės bausmės pakartotiniams nusikaltėliams, dvigubos bausmės už tam tikrus nusikaltimus ir taikomi anoniminiai liudijimai.
Visi šie elementai buvo mažos centro dešinės liberalų partijos didelės suteiktos nuolaidos.
Didelė SD įtaka keturių šalių susitarimui sukėlė įtampą tarp liberalų, kurių parama taip pat labai svarbi U.Kristerssono išlikimui.
Kadangi jo administracija turės nedidelę, vos trijų vietų parlamente daugumą, užtektų tik nedidelio skaičiaus nepatenkintų parlamentarų, kad vyriausybė subyrėtų.
Kai kurie liberalų partijos nariai, įskaitant partijos jaunimo lygą, pirmadienį paragino parlamento narius balsuoti prieš U.Kristerssoną, nors tai neįvyko.
Kadenciją baigianti M.Andersson taip pat kreipėsi į liberalus, tikėdamasi su jų palaikymu parlamente suformuoti kairiųjų daugumą.
