Šie mokymai surengti reaguojant į nerimą dėl saugumo situacijos pasaulyje, antradienį paskelbė parlamento atstovas spaudai Urbanas Ahlinas, Baltijos jūros regione tvyrant įtampai dėl Rusijos veiksmų.
50-ies įstatymų leidėjų delegacija, kuriai būtų suteiktos galios valdyti parlamentą kilus karo grėsmei ar prasidėjus konfliktui, dalyvavo pratybose nežinomoje vietovėje.
U.Ahlinas nepateikė daugiau detalių apie vykusius mokymus. „Tai slapti scenarijai, pagal kuriuos teko paplušėti“, – teigė pareigūnas.
Mokymuose dalyvavusių parlamentarų delegaciją sudarė politikai iš įvairių politinių partijų.
NATO nepriklausančioje Švedijoje karinis konfliktas nevyko du šimtmečius.
Karinis žaidimas parlamente buvo planuojamas nuo 2014 metų, bet U.Ahlinas teigė, kad rengti juos būtent dabar paskatino įtempta situacija regione. „Suprastėjusi pasaulinė aplinka taip pat turi įtakos“, – sakė atstovas.
Jis pridūrė, kad pratybos nebūtų vykusios, jeigu švedų pareigūnai galvotų, jog pasaulyje ir regione šiuo metu yra saugu.
Paskutinį kartą kariniai žaidimai Švedijos parlamente vyko 1997 metais.
„Jeigu viskas vyktų puikiai, žmonės sakytų, kad mes galėtume palaukti dar kelerius metus“, – sakė U.Ahlinas.
Tai slapti scenarijai, pagal kuriuos teko paplušėti, – teigė pareigūnas.
„Tačiau mes matome tendenciją, kad šalys didina savo karinius pajėgumus“, – teigė jis, neįvardydamas konkrečių valstybių.
Kovą Švedija paskelbė planuojanti grąžinti šaukimą į kariuomenę. Jis buvo panaikintas prieš septynerius metus. Švedų pareigūnai sako taip reaguojantys į kylančius saugumo iššūkius, tarp kurių – agresyvus Rusijos elgesys Baltijos jūros regione.
Pastaruosius du dešimtmečius Švedijos gynybos biudžetas buvo mažinamas, kariuomenę ėmus pritaikyti taikos palaikymo operacijoms užsienyje, o ne šalies gynybai.
Tačiau pastaraisiais metais regione išaugo nerimas dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Maskvos paramos separatistams Rytų Ukrainoje.
Švedijos gynybos padėtis yra labai panaši į Suomijos, turinčios 1340 kilometrų sieną su Rusija.
Abi šios šalys sustiprino karinį bendradarbiavimą su JAV, padidėjus nerimui dėl suintensyvėjusios Rusijos karinės veiklos Šiaurės Europoje.
Tiek Švedijoje, tiek Suomijoje galimybė stoti į NATO ne kartą buvo svarstoma, tačiau prieš tai griežtai pasisako Maskva.