Parlamento pirmininko rinkimai įvyko kito svarbaus balsavimo Švedijos Riksdage išvakarėse. Antradienį įstatymų leidėjai balsuos dėl pasitikėjimo socialdemokratų ministru pirmininku Stefanu Lofvenu – jam prognozuojama nesėkmė.
Po to balsavimo S.Lofvenas turėtų likti laikinai eiti premjero pareigas, kol bus paskirtas naujas vyriausybės vadovas. Turint galvoje dabartinį politinių jėgų pasiskirstymą, šis procesas gali trukti mažiausiai kelias savaites.
Parlamento pirmininko išrinkimas yra svarbus žingsnis, nes būtent jis įvardija partijos lyderį, laikomą turinčiu daugiausiai galimybių suformuoti naują vyriausybe.
Pirmadienį Riksdago pirmininku buvo išrinktas konservatyvios Nuosaikiosios partijos (Moderaterna) atstovas Andreasas Norlenas, gavęs daugiau balsų už socialdemokratų iškeltą kandidatą. A.Norlenui atiteko 203 iš 349 atiduotų balsų.
Šis balsavimas buvo slaptas, tačiau ultradešinioj antiimigracinė Švedijos demokratų partija (Sverigedemokraterna), naujajame parlamente turinti 62 vietas, leido suprasti, kad palaikys Nuosaikiosios partijos kandidatą, veikiausiai tikėdamasi kažko mainais.
„Jei Švedijos demokratų partija nori tesėti savo rinkimų kampanijos pažadus, ji anksčiau ar vėliau turės pareikalauti galimybės daryti tam tikrą įtaką“, – pirmadienį rašė dienraštis „Dagens Nyheter“.
S.Lofveno Švedijos socialdemokratų darbo partija (SAP) nuo 2014 metų vadovavo mažumos vyriausybei, kurioje dirbo kartu su žaliaisiais. Šį ministrų kabinetą priimant įstatymus taip pat neoficialiai rėmė ekskomunistų Kairioji partija (Vansterpartiet).
Šis centro kairiųjų blokas naujajame parlamente turi 144 vietas – vos viena daugiau nei opozicinis centro dešiniųjų Aljansas (Alliansen), sudarytas iš keturių partijų.
Nė vienas iš blokų neturi absoliučios daugumos, todėl neaišku, kokia gali būti naujoji šalies vyriausybė.
Po tikėtino S.Lofveno nušalinimo parlamento pirmininkas tikriausiai paves formuoti naują vyriausybę Nuosaikiosios partijos vadovui Ulfui Kristerssonui.
Tačiau tam, kad galėtų priimti įstatymus, kai kurie dešiniojo sparno parlamentarai tikriausiai norės, kad Aljansas bendradarbiautų su ultradešiniąja Švedijos demokratų partija. Pastaroji šiuo metu yra trečia didžiausia politinė jėga šalyje.
Dviem iš keturių Aljanso partijų – Centro partijai (Centerpartiet) ir Liberalų partijai (Liberalerna) – tokia galimybė nepriimtina.
Jos aiškiai pareiškė, kad pasitrauks iš Aljanso, jei Nuosaikioji partija ir Krikščionių demokratų partija (Kristdemokraterna) mainais už paramą sudarys su ultradešiniaisiais kokį nors susitarimą, pavyzdžiui, imigracijos klausimu.
Kita alternatyva Aljansui galėtų būti kompromisas su socialdemokratais svarbiausiais politiniais klausimais, tokiais kaip biudžetas.
„Jei Aljanso vyriausybė ateis į valdžią, esant dabartinei padėčiai ekonomikos politikos ir reformų klausimais jai reikės abiejų blokų paramos“, – pirmadienį sakė Centro partijos lyderė Annie Loof.