Policija rašytiniame sprendime nurodė, kad su deginimu susijusi rizika saugumui „nebuvo tokio pobūdžio, kad pagal galiojančius įstatymus būtų galima pagrįsti sprendimą atmesti prašymą“.
Leidimas duotas praėjus dviem savaitėms po to, kai Švedijos apeliacinis teismas atmetė policijos draudimą rengti Korano deginimo protestus. Toks žingsnis žengtas, kai sausio mėnesį prie Turkijos ambasados buvo sudeginta musulmonų šventoji knyga.
Sprendimas leisti surengti tokį protestą gali kelti grėsmę Švedijos galimybėms įstoti į NATO, kuriam atkakliai priešinasi Turkija.
-
Švedija teigia esanti pasirengusi priimti NATO karius dar prieš įstodama į aljansą
-
Švedija išduos Turkijai uždraustąją kurdų partiją palaikantį asmenį
-
R.T.Erdoganas dėl Švedijos prisijungimo prie NATO pasiuntė žinutę: „Naudokitės šiomis teisėmis“
-
Vengrija ketina iki viršūnių susitikimo Vilniuje balsuoti dėl Švedijos narystės NATO
-
J.Stoltenbergas: kitą savaitę rengiamas susitikimas, siekiant Švedijos narystės NATO
Turkija blokuoja švedų paraišką stoti į Aljansą dėl to, kad, jos nuomone, Stokholmas nesugeba pažaboti kurdų grupuočių, kurias ji laiko teroristinėmis. Ji ypač pasipiktino tuo, kad švedų policija leido sausį surengti demonstraciją.
Policija atmetė du vėlesnius prašymus leisti vasarį prie Turkijos ir Irako ambasadų Stokholme surengti protestus, susijusius su Korano deginimu – vieną iš jų pateikė privatus asmuo, kitą – organizacija.
Birželio viduryje apeliacinis teismas nusprendė, kad policija nepagrįstai uždraudė šiuos protestus, teigdamas, kad policijos nurodytos tvarkos ir saugumo problemos nebuvo „pakankamai aiškiai susijusios su planuojamu renginiu ar jo artimiausia aplinka“.
Prašymą surengti trečiadienio demonstraciją pateikė tas pats privatus asmuo, kurio ankstesnis prašymas buvo atmestas.
„Noriu protestuoti prie šios didelės mečetės Stokholme ir išreikšti savo nuomonę apie Koraną... Suplėšysiu Koraną ir sudeginsiu“, – rašė 37 metų Salwanas Momika prašyme, kurio kopiją gavo naujienų agentūra AFP.
Trečiadienį policija pranešė, kad tvarkai palaikyti iškvietė pastiprinimą iš visos šalies.
AFP korespondentas sakė, kad anksti trečiadienį prie mečetės jau stovėjo keli policijos automobiliai.
Švedijos politikai kritikuoja Korano deginimo protestus, tačiau taip pat atkakliai gina teisę į saviraiškos laisvę.
NATO pareigūnai lenktyniauja su laiku, kad išvengtų nemalonumų, jei Aljansas nepasiektų savo užsibrėžto tikslo priimti Švediją į Aljansą iki liepos 11 d. – oficialaus aukščiausiojo lygio susitikimo Lietuvos sostinėje Vilniuje datos.
Pareigūnai baiminasi, kad šio termino praleidimas bus žeminanti ir potencialiai pavojinga žinia Aljanso priešininkams.
Turkija – strategiškai svarbi NATO narė dėl savo geografinės padėties Artimuosiuose Rytuose ir Europoje bei antra pagal dydį karinė galia Aljanse – pasirodė esanti didžiausia kliūtis Švedijai įstoti į NATO.
Šių metų pradžioje Turkijos ir Švedijos santykiai smarkiai pašlijo po mitingo prie Turkijos ambasados Stokholme, kurio metu prieš imigraciją nusiteikęs politikas padegė Korano kopiją.
Incidentas sukėlė Ankaros pyktį, o protestuotojai išėjo į gatves ir, reaguodami į tai, sudegino Švedijos vėliavą prie Švedijos ambasados.
Tuometinis Turkijos užsienio reikalų ministras, pasak valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“, kaltino Švedijos vyriausybę, sakydamas, kad ji „dalyvavo šiame nusikaltime, leisdama įvykdyti šį bjaurų aktą“.
