„Mes, žinoma, nesiunčiame teroristinėms organizacijoms pinigų ir jokių ginklų“, – Stokholme surengtoje spaudos konferencijoje sakė M.Andersson, švedų ir suomių delegacijoms trečiadienį pradėjus diskusijas su Ankara.
Anot M.Andersson, šios derybos galėtų suteikti galimybę išspręsti „painiavą“, kilusią dėl Švedijos paramos įvairioms grupėms.
Turkija prieštarauja Suomijos ir ypač Švedijos stojimo į Aljansą paraiškoms, nes Ankara kaltina Šiaurės šalis atlaidžiu požiūriu į kurdų kovotojų grupuotes.
Stokholmas ir Helsinkis praėjusią savaitę pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO. Abi sostinės atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Paraiškos dėl narystės tvirtinamos vienbalsiai. Daugelis iš 30 Aljanso narių jau suskubo pritarti Švedijos ir Suomijos sprendimams.
Tačiau Ankara apkaltino Švediją ir Suomiją esant teroristinių grupuočių židiniais, o turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino, kad jo šalis atmes abi paraiškas.
Turkijos prezidentūra pirmadienį paskelbė penkių reikalavimų Švedijai sąrašą. Jame, be kita ko, yra raginimai nutraukti finansavimą ir ginklų tiekimą kurdų grupuotėms Sirijoje.
Ankara taip pat nepatenkinta tuo, kad abi Šiaurės valstybės per pastaruosius penkerius metus teigiamai neatsakė į 33 Turkijos prašymus dėl ekstradicijos, valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai praėjusią savaitę sakė šaltiniai turkų Teisingumo ministerijoje.
Pasak agentūros, Turkija prašė išduoti asmenis, įtariamus ryšiais su kurdų kovotojais arba priklausymu judėjimui, kaltinamam dėl nesėkmingo bandymo 2016 metais nuversti R.T.Erdoganą.
Ankara ypač priekaištauja Stokholmui dėl numanomo atlaidumo Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atžvilgiu.