Tačiau nors nė iš tolo neprimena medicininės prieigos daugumoje kitų Vakarų valstybių, kur nėščiosios daugybę kartų lankosi pas gydytojus ir atlieka daugybę testų, Švedijos sistema, kurioje karaliauja pribuvėjos, įrodė savo privalumus.
Kaip skelbia organizacija „Save the Children“, Švedija yra antra pagal gerumą šalis pasaulyje tapti motina - po Suomijos.
Naujagimių mirtingumas yra mažas, 1,5 mirties tūkstančiui gimdymų, - antras pagal mažumą Europoje po Islandijos. Tas pats pasakytina apie gimdyvių mirtingumą, kuris yra 3,1 mirties 100-ui tūkstančių gimdymų, rodo 2010 metų Europos ataskaita dėl perinatalinės sveikatos.
Švedijoje pribuvėjoms yra patikėta rūpintis būsimos motinos ir vaisiaus sveikata. Tai vienintelė moterims prieinama nėštumo priežiūra ir ji yra nemokama nėščiosioms - ją apmoka valstybinė sveikatos apsaugos sistema.
„Gydytojas gali būti iškviestas pribuvėjos iniciatyva, kai tik ji pastebi, kad kažkas negerai“, - sako pribuvėja Sofie Laaftman iš Stokholmo.
Tiems, kas pripratę prie intensyvios medicininės priežiūros nėštumo metu, švediškas metodas gali atrodyti labai jau elementarus: atliekami keli kraujo ir šlapimo testai galimam vitaminų trūkumui ar anomalijoms nustatyti, tikrinamas motinos kraujospūdis ir vaisiaus širdies ritmas, dar duodami keli patarimai dėl mitybos.
Per normalų, be jokių komplikacijų nėštumą atliekamas tik vienas tyrimas ultragarsu ir nebūna nė vieno patikrinimo pas ginekologą.
Tuo tarpu, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kaip rodo Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 metų ataskaita, 20-čiai proc. būsimų motinų buvo atlikti daugiau kaip šeši tyrimai ultragarsu, o 4-iems proc. jų buvo atlikta daugiau kaip 10 - be jokios aiškios naudos.
„Nėštumas yra normali būklė“, o ne liga, sako Marie Berg, Geteborgo universiteto Sahlgreno akademijos sveikatos mokslų profesorė.
S.Laaftman kalba panašiai - ji sako, kad daugumai jaunesnių nei 40 metų moterų nereikia didesnės medicininės priežiūros, nes jų organizmai yra sveiki ir gali pagimdyti. Tai, šiaip ar taip, esąs natūralus procesas.
Veniša, bet gerose rankose
Mokslinėje studijoje, kurią rugpjūtį paskelbė sveikatos apsaugos specialistų organizacija „Cochrane Collaboration“, daroma išvada, kad „daugumai moterų“ - toms, kurių nėštumas nėra komplikuotas - naudinga nėštumo metu matytis su pribuvėja, o ne su gydytoju.
Pribuvėjos priežiūra iš tikrųjų gali sumažinti pirmalaikių gimdymų skaičių, sako studijos autoriai. Švedijoje tik 5 proc. kūdikių gimsta neišnešioti.
Tačiau kontaktų trūkumas nėštumo metu kai kurioms būsimoms motinoms gali būti sunkiai pakeliamas dalykas.
31 metų Christina Singelman, kuri laukiasi antro vaiko, prisimena vienatvę, kurią jautė pirmojo nėštumo metu: nuo to laiko, kai užsiregistravo klinikoje, iki pirmojo tyrimo ultragarsu praėjo maždaug 10 savaičių be jokio apsilankymo pas gydytojus.
Tačiau jei moteris yra jaunesnė nei 40 metų, anksčiau nesirgo rimtomis ligomis ir pastojo natūraliai, „nėra priežasties iš pradžių tikrintis dažniau“, tvirtina Stokholmo pribuvėja S.Laaftman, kuri vienu metu prižiūri po maždaug 100 nėščiųjų.
33 metų Adina Trunk per du savo nėštumus matė dvi skirtingas pribuvėjas.
„Jos abi buvo labai kompetentingos, bet sistema pastato jas į labai pasyvią poziciją. Visada būsimoji motina turi imtis iniciatyvos, užduoti klausimus ir, galbūt, prašyti konsultacijos pas specialistą“, - sakė ji ir pridūrė: „O kadangi tai yra kultūra, kurioje žmonėms nepatinka kelti bangų, tai išlaiko kaštus žemus“.
Pribuvėjos taip pat rūpinasi gimdymu. Gydytojas įsikiša tik tada, jei atsiranda komplikacijų arba jeigu gimdyvė prašo epidūrinės nejautros, kuri taikoma maždaug 50 proc. atvejų.
Nėštumo ir gimdymo pavedimas pribuvėjoms tokiu mastu yra unikalus pasaulyje.
Pribuvėjos Švedijoje už nėščiąsias atsako nuo pat 18-ojo amžiaus.
Nors šiuolaikinės mediko profesijos iškilimas reiškė, kad didelėje Europos dalyje pribuvėjos buvo priverstos bent dalį savo atsakomybės perleisti gydytojams, švedų pribuvėjos išlaikė savo tradicinį vaidmenį - dėl gydytojų sutikimo ir - pastaraisiais metais - stiprios profesinės sąjungos.
Šia sistema niekada nebuvo abejojama, pirmiausia - dėl gerų rezultatų.
Cezario pjūvio operacijų skaičius Švedijoje yra palyginti mažas - 2011 metais jis buvo maždaug 17 proc. - ir tik 10-čiai proc. gimdyvių atliekama epiziotomija - tarpvietės įkirpimas platinant gimstančiam vaikeliui kelią.
„Tai efektyvi sistema kalbant apie išlaidų valdymą“, - sako Geteborgo universiteto profesorė M.Berg.
Pasak jos, šalyse, kur nėščiosiomis rūpinasi gydytojai, „testų ir tyrimų ultragarsu skaičius dažnai didėja ir tai atveria kelią lengviems pinigams“.
