Pasak švedų transliuotojo SVT, premjero Stefano Lofveno vadovaujamas centro kairiųjų blokas sulaukė 40,6 proc. rinkėjų paramos, o centro dešiniųjų aljansas – 40,3 proc.
S.Lovfeno Socialdemokratų partija šiuose rinkimuose pasirodė prasčiausiai per pastarąjį šimtmetį – surinko 28,4 proc. balsų. Premjeras tą patį vakarą pareiškė, kad tokie rinkimų rezultatai reiškia politinių blokų mirtį Švedijoje.
Kraštutiniai dešinieji Švedijos demokratų partija (SD) džiaugiasi kol kas sėkmingiausiais rinkimų rezultatais istorijoje – gavo 17,6 proc. balsų.
„Politico“ rašo, kad kai nė viena partija negauna daugumos, nuspręsti, kas valdys šalį, užtrunka nemažai laiko. Pirmasis bandymas formuoti vyriausybę paprastai suteikiamas daugiausia balsų sulaukusiai partijai, ypač jei ji turi realią galimybę sudaryti stiprią koaliciją.
Kol kas nei SD, nei centro dešiniųjų Nuosaikiųjų partija nepademonstravo ketinimų kartu formuoti didžiąją koaliciją, kuri Švedijai būtų labai neįprasta. Vis dar išlieka mažumos vyriausybės galimybė, tačiau ir centro kairiųjų, ir centro dešiniųjų blokai teigė nedirbsiantys su Švedijos demokratų partija.
S.Lofvenas pakvietė centro dešinįjį opozicinį Aljansą (Alliansen) pradėti derybas dėl bendradarbiavimo tarp politinių blokų, tačiau jam priklausančios keturios partijos atmetė šį kvietimą ir paragino premjerą atsistatydinti.
„Tai – nauja situacija Švedijai, – „The New York Times“ teigė politikos mokslininkas Sorenas Holmbergas iš tyrimų centro „SOM Institute“. – Gana aišku, kad nė vienoje pusėje nebus daugumos, todėl tai reiškia, jog tarp blokų vyks daug derybų.“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Linas Kojala 15min teigė, kad Švedijoje vyriausybės formavimas turėtų užtrukti greičiau, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur susitarimas dėl valdančiosios koalicijos buvo sudarytas nuo rinkimų praėjus keturiems mėnesiams.
Italijoje derybos dėl vyriausybės formavimo vyko tris mėnesius.
„Žinoma, sunku pasakyti, kadangi potenciali centro kairės ir centro dešinės koalicija gavo beveik identišką skaičių balsų, tad ir galimybės formuoti mažumos vyriausybę abiem atvejais yra labai panašios.
Kol kas nė viena pusė nebuvo linkusi nusileisti ir atsisakyti vyriausybės formavimo galimybės. Diskusijos bus ne pačios lengviausios, nes dabar, po rinkimų, vieno akivaizdaus scenarijaus mes nematome“, – sakė L.Kolaja ir pridūrė, kad, atsižvelgiant į rinkimus praeityje, švedai turėtų gana greitai susitarti.
L.Kojala: „Kol kas nė viena pusė nebuvo linkusi nusileisti ir atsisakyti vyriausybės formavimo galimybės. Diskusijos bus ne pačios lengviausios, nes dabar, po rinkimų, vieno akivaizdaus scenarijaus mes nematome.“
Tiesa, centro kairiųjų ir centro dešiniųjų blokus skiria vos 30 tūkst. balsų, o maždaug 200 tūkst. užsienyje gyvenančių švedų balsų, galinčių pakeisti pusiausvyrą, bus suskaičiuoti tik trečiadienį.
Problemos dėl imigrantų
Sekmadienio rezultatai atspindi tendenciją ir kitose Europos šalyse – tradicinėms partijoms rimtus iššūkius ima kelti stiprėjanti kraštutinė dešinė.
SD iškilimas primena pastarųjų metų politinį kraštovaizdį Italijoje ir Vokietijoje: po 2015-aisiais Europą sudrebinusios pabėgėlių krizės šiose šalyse iškilo populistų partijos, pasisakančios už griežtesnę Europos Sąjungos (ES) sienų kontrolę.
Pernai rudenį vykusiuose Vokietijos parlamento rinkimuose prieš migrantus griežtai pasisakanti partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko 12,6 proc. balsų ir pirmą kartą pateko į parlamentą. Be to, šį pavasarį rinkimuose Italijoje iškilo kraštutiniai dešinieji „Šiaurės lyga“ (liet. Lega Norde).
L.Kojala 15min patikino, kad tokia tendencija Europoje tikrai pastebima. Vis dėlto Švedijoje kraštutiniai dešinieji iškilo ir dėl vien šiai šaliai būdingų procesų.
„Švedija pagal gyventojų skaičių nuo 2014–2015 metų priėmė daugiausia pabėgėlių iš Europos šalių. Išaugęs srautas iškėlė dvi temas: migrantų integracijos ir apskritai atvykstančių žmonių skaičiaus.
Be abejo, tai padėjo Švedijos demokratų partijai, kuri imigraciją savo rinkimų darbotvarkėje iškėlė kaip vienintelį klausimą, tapti pakankamai didele politine jėga. Kita vertus, tas tradicinių partijų, ypač centro kairės, silpnėjimas vyksta jau kurį laiką, tai matome daugybėje kitų valstybių“, – teigė L.Kojala.
15min jau rašė, kad migrantai – ne vienintelis šiuose rinkimuose švedams rūpintis klausimas.
Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Simas Čelutka 15min sakė, kad išaugusi Švedijos demokratų partijos sėkmė rinkimuose visiškai nestebina – juk ją prognozavo visos apklausos.
„Neabejotina, kad šios partijos įtaka sustiprėjo pirmiausia dėl to, jog jos atstovai nuolat akcentavo imigracijos krizės ir išaugusio nusikalstamumo temas, kurios nuoširdžiai rūpi daugeliui piliečių.
Tradicinės centro kairės ir centro dešinės partijos nesuformulavo aiškių ir įtikinamų šių problemų sprendimų būdų, taip palikdamos erdvę radikalų lozungams“, – teigė S.Čelutka.
Pasak analitiko, šiuose rinkimuose svarbų vaidmenį suvaidino ir netikros naujienos (angl. „fake news“).
„Oksfordo Interneto instituto mokslininkai, tyrę dezinformacijos sklaidą „Twitter“ platformoje Švedijos rinkimų kampanijos metu, nustatė, kad netikrų naujienų sklaidos mastai šalyje buvo daug didesni nei neseniai vykusiuose Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos rinkimuose.
Kremliaus propagandos kanalai transliavo tik 0,2 proc. „Twitter“ žinučių, daugumą netikrų naujienų skleidė vietinės švedų paskyros, ypač susijusios su radikalios dešinės ekosistema“, – 15min sakė S.Čelutka.
Analitiko teigimu, švedai pasitiki tradicine žiniasklaida. Vis dėlto 2015 m. „SOM Institute“ atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad 54 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, kad tradicinė žiniasklaida prastai nušviečia su imigracija susijusius klausimus.
S.Čelutka: „Todėl nieko nuostabaus, kad Švedijos demokratų, akcentuojančių imigracijos negeroves, populiarumas per pastaruosius metus išaugo. Tradicinės partijos visoje Europoje kenčia dėl to, kad nesuformuluoja efektyvių siūlymų, kaip spręsti migrantų ir pabėgėlių srautų bei integracijos problemas.“
„Todėl nieko nuostabaus, kad Švedijos demokratų, pabrėžiančių imigracijos negeroves, populiarumas per pastaruosius metus išaugo. Tradicinės partijos visoje Europoje kenčia dėl to, kad nesuformuluoja efektyvių siūlymų, kaip spręsti migrantų ir pabėgėlių srautų bei integracijos problemas“, – pridūrė S.Čelutka.
