Rugpjūčio pabaigoje S.Lofvenas paskelbė, kad lapkritį vyksiančiame partijos suvažiavime pasitrauks iš partijos lyderio pareigų.
Jis taip pat sakė paliksiantis premjero postą po neramios vasaros, kai buvo nuverstas per istorinį balsavimą dėl nepasitikėjimo, o po kelių savaičių vėl sugrąžintas vadovauti vyriausybei.
Antradienį Socialdemokratų partijos nominacijų komitetas paskelbė, kad visi partijos regioniniai poskyriai pasirinko M.Andersson kaip naują partijos lyderę.
„Žinoma, kad tai man – didelė garbė“, – sakė M.Andersson per spaudos konferenciją, priimdama nominaciją.
„Magdalena yra žmogus, kuris viską vadina taip, kaip yra, ir daro viską, kas būtina“, – žurnalistams sakė nominacijų komiteto vadovė Elvy Soderstrom.
Nors nuo 2014 metų finansų ministre dirbančios M.Andersson kandidatūrą dar turi patvirtinti partijos suvažiavimas, vyksiantis lapkričio 3–7 dienomis, kol kas ji yra vienintelė kandidatė vadovauti partijai.
Tuomet parlamentui reikės ją patvirtinti ministre pirmininke, o tai nebus lengva, atsižvelgiant į jos pirmtako duobėtą kelią.
Buvęs suvirintojas ir profsąjungos lyderis S.Lofvenas pastaruosius trejus metus vadovavo silpnai mažumos vyriausybei kartu su Žaliųjų partija, nesugebėjęs sutelkti veiksnios koalicijos po aiškių nugalėtojų neatnešusių rinkimų, įvykusių 2018 metų rugsėjį.
Tačiau dėl opozicijos susiskaldymo socialdemokratai greitai sugrįžo į valdžią, kai jų vyriausybė buvo priversta atsistatydinti po šių metų birželį įvykusio balsavimo dėl nepasitikėjimo.
Pagal Švedijoje galiojančią sistemą pakanka, kad ministras pirmininkas būtų tiesiog „toleruojamas“ parlamento. Tai reiškia, kad M.Andersson galėtų eiti šias pareigas, kol dauguma nenubalsuos už jos pasitraukimą.
Nors Švedija garsėja kaip lyčių lygybės tvirtovė, iki šiol prie jos vyriausybės vairo nestovėjo nė viena moteris. Taigi, M. Andersson įgijo galimybę tapti pirmąja.
Ši 54 metų politikė yra kilusi iš universitetinio Upsalos miesto į šiaurę nuo Stokholmo. Jaunystėje jis buvo elitinė plaukikė ir studijavo Stokholmo ekonomikos mokykloje.
Jeigu M.Andersson būtų toleruojama Švedijos parlamento ir galėtų suformuoti savo vyriausybę, vienas ankstyviausių iššūkių jai būtų mėginimas įtikinti įstatymų leidėjus pritarti biudžeto projektui.
