Metinė prenumerata tik 7,99 Eur! Karūnuokite savaitgalį kokybišku turiniu.
Išbandyti
2023 10 26 /15:38

Švedų teismas išteisino kaltinamąjį dėl Vakarų technologijų perdavimo Rusijos kariuomenei

Švedijos teismas ketvirtadienį išteisino Rusijos ir Švedijos pilietybes turintį asmenį, kuris buvo kaltinamas dėl Vakarų technologijų perdavimo Rusijos kariuomenei, ir nusprendė, kad jo veiksmai nelaikytini šnipinėjimu.
AFP-Scanpix nuotr.
AFP-Scanpix nuotr.

Prokurorai prašė skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę 60-mečiui Sergejui Skvorcovui. Dvigubą pilietybę turintis vyras nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio gyvena Švedijoje, kur vadovavo importo ir eksporto bendrovėms.

Jis buvo teisiamas dėl kaltinimų dešimtmetį iki jo suėmimo praėjusių metų lapkritį vykdžius neteisėtą žvalgybinę veiklą prieš JAV ir Švediją. S. Skvorcovas laikomas suimtas nuo tada, kai buvo sulaikytas per didelį reidą savo namuose Stokholme.

Jo advokatė Ulrika Borg (Ulrika Biorg) Švedijos naujienų agentūrai TT sakė, kad jos klientui palengvėjo dėl nuosprendžio.

Prokurorai teigė, kad S. Skvorcovas padėjo didžiulėms Rusijos organizacijoms įsigyti dėl sankcijų Maskvai draudžiamų technologijų.

Švedijos žiniasklaidoje cituojamų ekspertų teigimu, daugiausia kalbama apie elektroninius prietaisus, kurie gali būti naudojami branduolinių ginklų tyrimams.

„Jis yra Rusijos karinio komplekso ir jo žvalgybos padalinio pirkimų agentas“, – rugsėjo pabaigoje Stokholmo apygardos teisme pareiškė prokuroras Henrikas Olinas.

„Rusijai reikia elektroninių technologijų. Yra Rusijos viešųjų pirkimų sistema, kurią valdo žvalgybos tarnybos (...) S. Skvorcovas ir dvi jo įmonės yra šios sistemos dalis“, – teigė jis.

Jis pridūrė, kad S. Skvorcovo veiksmai kelia rimtą grėsmę JAV ir Švedijos nacionaliniam saugumui.

Tačiau teismas nustatė, kad nors S. Skvorcovas eksportavo medžiagą, tai nebuvo tolygu šnipinėjimui.

Jo verslo veikla „buvo technologijų įsigijimo iš Vakarų bendrovių platforma, o pažangiosios technologijos buvo įsigytos ir pristatytos Rusijos valstybei apeinant eksporto taisykles ir sankcijas“, teigiama teismo pranešime.

„Pagrindinis klausimas šioje byloje yra tai, ar kaltinamojo veikla galėjo vesti prie šnipinėjimo“, – pareiškime sakė teisėjas Jakobas Hedenmo (Jakobas Hedenmas).

„Kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal kaltinamąjį aktą, veikla turėjo būti vykdoma siekiant gauti slaptos, didelės saugumo vertės informacijos apie Švediją ir Jungtines Valstijas ir taip vykdyti šnipinėjimą“, – teigė jis.

„Prokuroras nesugebėjo įrodyti, kad šia veikla buvo siekiama rinkti tokią informaciją“, – pridūrė jis.

Teismas teigė, kad prokuratūra neįrodė, jog S. Skvorcovas gavo slaptos informacijos apie Švedijos nacionalinį saugumą, „pavyzdžiui, informacijos apie jos gynybos pajėgas ar eksportą“.

„Pagal byloje nurodytus įrodymus labiau tikėtina, kad Skvorcovas neturėjo jokio kito tikslo, kaip tik įsigyti technologijų iš Vakarų – derėtis, pirkti ir gabenti prašomus produktus“, – sakoma pareiškime.

Didžioji teismo proceso dalis vyko už uždarų durų dėl nacionalinio saugumo sumetimų.

Legalus verslininkas

S. Skvorcovo advokatė U. Borg teismo proceso metu teigė, kad jos klientas – legalus verslininkas, kuris siekė gauti tinkamus Švedijos leidimus savo eksportui. Jos teigimu, jis nežinojo, kam dirbo jo kontaktai.

H. Olinas sakė, kad šiais leidimais buvo siekiama užmaskuoti neteisėtą veiklą ir kad S. Skvorcovas naudojo išgalvotus verslo partnerių vardus, nenurodė informacijos apie eksportuojamos produkcijos rūšis ir pateikė melagingą informaciją apie jos galutinius vartotojus.

Teismas nustatė, kad jis nevykdė savo verslo veiklos slaptai – tai yra vienas iš reikalavimų, keliamų kaltinimui „neteisėta žvalgybine veikla“, nors kartais ji buvo vykdoma „nesąžiningais būdais“.

H. Olinas teigė, kad elektroniniai prietaisai dažniausiai buvo tiekiami iš Jungtinių Valstijų.

Jis teigė, kad JAV pareigūnai 2016 metais Niujorke patraukė baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie aprūpino Rusijos karinį kompleksą elektroniniais prietaisais, ir kad JAV pareigūnai mano, jog S. Skvorcovas perėmė šį vaidmenį iš tų asmenų.

Vienas JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnas kartu su Švedijos žvalgybos pareigūnais liudijo Stokholmo teisme už uždarų durų.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) liepą pareiškė, kad šioje Skandinavijos šalyje susidarė rimčiausia saugumo padėtis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, nes tuo pat metu šalis susiduria su keliomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui, įskaitant valstybių ir į jas panašių subjektų keliamas rizikas.

Antradienį jis įvardijo Rusiją kaip vieną iš tokių grėsmių, pažymėdamas, kad Maskvai nepatinka Švedijos siekis įstoti į NATO ir tai, kad Stokholmas remia Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pastatus įdomiais daro ne tik fasadai: kodėl svarbu, kad jie galėtų pasakoti istorijas?
Reklama
Gal pats metas dalyvauti „Saulėlydžio“ sagos maratone? Visos dalys jau „Telia Play“ platformoje
Reklama
Parama gamtai gali būti ir tvaresnė, ir stilinga: „Lidl“ ir Lietuvos jūrų muziejus pristato unikalią suvenyrų kolekciją
Reklama
Išmanūs transporto infrastruktūros sprendimai – naujasis pažangos etapas pasitelkiant 5G
Užsisakykite
15min naujienlaiškius