Galutiniai rezultatai rodo, kad nedidelė dauguma šveicarų pirmą kartą per daugiau nei ketvirtį amžiaus pritarė vyriausybės planui pertvarkyti šalies pensijų sistemą. Panašias iniciatyvas rinkėjai anksčiau atmestė du kartus – 2004 ir 2017 metais.
Bernas jau ilgą laiką nori „stabilizuoti“ šalies senatvės apsaugos sistemą, šalyje ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir prie pensinio amžiaus artėjant didžiulei „kūdikių bumo“ kartai.
Tik 50,57 proc. šveicarų pritarė prieštaringiausiai vertinamai reformos daliai, susijusiai su moterų pensinio amžiaus didinimu vieneriais metais. Tai reiškia, kad moterys visą pensiją galės gauti išdirbusios iki 65 metų – tokio pat amžiaus kaip ir vyrai.
Per atskirą balsavimą dauguma piliečių (55 proc.) pritarė siūlymui užtikrinti papildomą finansavimą šiai reformai didinant apyvartos mokestį.
Pernai parlamentas pritarė pagrindinėms reformos priemonėms, tačiau kairiosios partijos ir profesinės sąjungos jas sukritikavo ir privertė valdžią surengti referendumą šiuo klausimu pagal Šveicarijos tiesioginės demokratijos sistemą.
Reformos šalininkų nuomone, būtų sąžininga, jei vyrai ir moterys į pensiją išeitų būdami vienodo amžiaus, tačiau referendumo baigtis supykdė opoziciją.
Šveicarijos socialistų partijos aktyvistės iš karto paskelbė, kad pirmadienį Berne rengiama demonstracija, perspėdamos, jog patvirtintas planas smarkiai apkarpys ir taip mažesnes moterų pensijas.
Sekmadienio referendumuose balsą atidavė daugiau kaip 52 proc. rinkėjų.
