Nors vargiai buvo tikėta, kad referendumas įvyks, jis kėlė nerimą, nes galimas šokiruojantis „taip“ galėtų sugadinti santykius su bloku.
Apklausos dar prieš referendumą rodė, jog populistinės dešinės pakraipos Šveicarijos liaudies partijos – didžiausios partijos šalyje – iniciatyva sulauks nedidelės visuomenės dalies palaikymo ir dauguma Šveicarijos gyventojų nubalsuos prieš siūlymą nutraukti susitarimą, kuriuo leidžiamas laisvas žmonių judėjimas tarpo Šveicarijos ir ją supančios Europos Sąjungos.
Anksčiau Šveicarijos liaudies partijai tik per plauką pavykdavo pasiekti netikėtų pergalių siekiant griežtinti santykius su ES. Dėl to kilo nerimas, kad Šveicarijos santykiams su didžiausia prekybos partnere kyla grėsmė.
Pagal tiesioginės demokratijos sistemą balsavimui pateiktą iniciatyvą buvo siūlyta keisti šalies Konstituciją siekiant užtikrinti, kad šalis galėtų autonomiškai formuoti savo imigracijos politiką. Šveicarijos liaudies partija, savo reputaciją susikūrusi smerkdama imigraciją ir ES įtaką, perspėja, jog turtingą Alpių šalis susiduria su „nekontroliuojama ir per didele imigracija“.
Nors Šveicarija nepriklauso ES, ji yra glaudžiai susisaisčiusi su Bendrija įvairiais tarpusavyje susijusiais dvišaliais susitarimais. Jeigu Šveicarijos liaudies partijos siūlymas sulauktų pritarimo, Šveicarija turėtų per metus susiderėti dėl 1999 metais pasirašyto susitarimo nutraukimo.
