Vis dėlto kaltinamasis pripažino, kad vienas iš jo veiksmų motyvų buvo siekis gauti naudos sau.
54 metų Danielis Moseris balandžio mėnesį dėl įtarimų šnipinėjus buvo areštuotas Frankfurte prie Maino. Jis rinko informaciją apie pareigūnus, kuriems Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė buvo pavedusi surasti Šveicarijos bankuose paslėptą turtą.
Pareiškime, kurį Frankfurto regiono teismui perskaitė jo advokatas, D.Moseris neigia turėjęs nusikalstamų ketinimų. Jo motyvai buvę „patriotizmas, nuotykių pomėgis, naudos siekis ir pasipiktinimas“.
D.Moseris sakė, kad kaip buvęs policininkas paprasčiausiai siekė atskleisti nusikalstamą Vokietijos mokesčių pareigūnų elgesį.
Šveicarija siekė trijų vokiečių pareigūnų tapatybių, vildamasi parengti bylą prieš juos dėl nelegalaus bankininkystės duomenų, kuriuos saugo griežti šalies slaptumo įstatymai, įgijimo.
Šveicarijos bankai pastaraisiais metais patiria didžiulį spaudimą, nes kelios Vokietijos žemės gavo nutekintos informacijos apie Vokietijos mokesčių mokėtojus, perkėlusius savo turtą į užsienį.
Baimindamiesi persekiojimo daugelis Vokietijos turtuolių ir įžymybių deklaravo paslėptą turtą ir sumokėję mokesčius didžiausios Europos ekonomikos iždą papildė milijardais eurų.
Neįprastame pareiškime teismui D.Moseris išreiškė apgailestavimą dėl savo veiksmų ir nurodė savo prižiūrėtojus šveicarus.
D.Moseris, kuris yra dirbęs saugumo pareigūnu šveicarų banke UBS, sakė, kad Bernas už šnipinėjimą jam sumokėjo 28 tūkst. eurų.
Jis vadino save „tarpininku“ tarp vienos saugumo kompanijos, kuri padėjo rinkti informaciją apie nusižiūrėtus asmenis, ir Šveicarijos slaptosios tarnybos.
D.Moseriui gresia įkalinimas iki penkerių metų.
Tačiau pirmininkaujantis teisėjas sakė, kad procesas galėtų pasibaigti lygtine bausme iki dvejų metų ir maždaug 50 tūkst. eurų bauda, jeigu D.Moserio prisipažinimas pasirodys „patikimas ir suprantamas“.
Ši šnipinėjimo byla sukėlė pasipiktinimą Vokietijoje, kurios užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis priekaištavo Šveicarijai ir buvo iškvietęs pasiaiškinti Berno pasiuntinį.
Byla ypač nesmagi Šveicarijai, 2015 metais pasirašiusiai susitarimą su Europos Sąjunga nuo 2018-ųjų keistis bankų duomenimis. Tai buvo tarptautinio pažado pažaboti mokestinį sukčiavimą dalis.
