Šveicarija siekia uždrausti nacistinę simboliką

Šį mėnesį viename karinių suvenyrų turguje buvo iškabinta didelė vėliava su svastika, o Trečiojo reicho atributika laisvai prekiaujama internete.

Tačiau padėtis bent jau Ženevos kantone – viename iš 26 – gali greitai pasikeisti.

Tarppartinė regiono įstatymų leidėjų grupė nori pakeisti šio kantono konstituciją ir „uždrausti viešai demonstruoti arba nešioti nacistinius simbolius, emblemas ar bet kokius kitus nacių daiktus“.

Jie tikisi, kad penktadienį – Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną – Ženevos kantono įstatymų leidžiamoji valdžia pritars pakeitimams.

Muziejams ir kino produkcijai šis draudimas nebūtų taikomas. Naujoji tvarka būtų panaši į taisykles daugelyje kitų Europos šalių.

Jei draudimas bus priimtas, jam turės pritarti federalinis Šveicarijos parlamentas Berne, o po to Ženevoje bus surengtas referendumas.

Žaliųjų frakcijos atstovas Francois Lefort'as pasmerkė „dabartinį liguistą romantizmą“, susijusi su nacizmu, ir teigė, kad prekyba fašistiniais suvenyrais „palaiko rasinę ideologiją ir yra pavojinga demokratijai“.

Pasiūlymą inicijavęs populistinės dešiniosios Šveicarijos liaudies partijos įstatymų leidėjas Thomas Blasi teigė, kad „tai labai simboliška, nes įvairių partijų politikai jau daugiau kaip 20 metų bando uždrausti šiuos nacistinius simbolius ir daiktus“.

„Nacizmui nėra vietos Europoje ir Šveicarijoje“, – sakė T.Blasi.

Prevencijos nebeužtenka

Šveicarija, kuri Antrojo pasaulinio karo metais išliko neutrali, vis labiau spaudžiama uždrausti nacių simboliką, kaip jau yra padariusios kitos Europos šalys.

Visiškas nacistinės simbolikos draudimas galioja Vokietijoje, Lenkijoje ir kai kuriuose rytinėse Europos šalyse.

Tuo tarpu Prancūzijoje draudžiama demonstruoti nacistinius daiktus, tačiau jų prekyba nėra draudžiama, nors visuomenėje ji retai toleruojama.

Šveicarijos žydų teisių gynimo grupės CICAD generalinė sekretorė Johanne Gurfinkiel teigė, jog šalyje „nacistinės simbolikos nešiojimas ir demonstravimas viešose vietose nėra draudžiamas, jei kartu nepateikiama rasistinę ar antisemitinę ideologiją propaguojanti žinia“.

Pasak jos, šia plonyte riba sėkmingai naudojasi neonacių grupuotės ir tie, kas prekiauja Trečiojo reicho uniformomis ir suvenyrais.

Didėjant spaudimui vyriausybė galiausiai nurodė Teisingumo ministerijai išsiaiškinti, kokių veiksmų reiktų.

Gruodį ji paskelbė, kad nacių simbolių draudimas „iš principo įmanomas, bet naujo standarto kūrimas susidurtų su reikšmingomis teisinėmis kliūtimis“.

Parlamento teisinių klausimų tikrinimo komitetas savo ruožtu sausio 12-ąją pareiškė, kad pritartų tokiam draudimui.

Šveicarijos žydų bendruomenių federacijos nuomone, laikas imtis veiksmų, nes „kai nebeužtenka prevencijos, turi įsikišti baudžiamoji teisė“.